Naujųjų metų vakaras. Berniukas Grytis įskelia brangų mamos veidrodį ir ateina pas meistrą, prašydamas kuo skubiau jį sutaisyti. Meistras pažada padėti berniukui, ir pakviečia užeiti vidun į veidrodžių dirbtuvėlę. Čia Grytis susipažįsta su meistro dukra Stikle, kuri išskuba pas savo senelę. Dirbtuvėlėje, apžiūrėjęs visokiausius keistus daiktus, Grytis įsitaiso ant krėslo ir užmiega. Jis susapnuoja keistą sapną: atgyja kieme sutiktas katinas Markizas, Stiklės lėlė Izabelė, tik pačios Stiklės niekur nematyti. Visi girdi tik jos balsą. Katinas Markizas pasako Gryčiui, kad Stiklę seniai seniai užkeikė viena pikta dama iš senovinio portreto, ir Stiklė tapo nematoma. Grytis, lėlė Izabelė ir katinas Markizas nusprendžia išvaduoti Stiklę iš damos užkeikimo. Po visokiausių nuotykių, kai Grytis, kaip pasakų princas, bando nuimti užkeikimą, staiga jis prabunda. Šalia stovi meistras su jau sutaisytu veidrodžiu, ateina ir Stiklė su savo senele, kuri visiškai tokia pat, kaip ką tik susapnuota dama iš senovinio portreto. Laikrodis muša dvylika - stebuklų metas! Prasideda tikros linksmybės. Pasirodo visi susapnuoti personažai, stebuklingu būdu atsiranda puošni šviečianti eglutė ir Kalėdų senelis. Spektaklis kupinas paslaptingumo ir romantikos, šviesus, daug muzikos, šokių bei dainų. Pabaiga labai smagi ir šventiška, į šventės šurmulį įtraukiami ir žiūrovai.