Spektaklis siekia atgaivinti tai, kas mums visiems svarbu: vienybę, lietuvybę, laisvės siekį, tėvynės grožį, tautos tapatybę ir istorinę atmintį. Spektakliu siekiama pažvelgti į klasiko kūrybą kaip į žmonių bendriją kuriančią energiją, bendruomenės telkėją, tikėjimo puoselėtoją, pasididžiavimo savo tauta skatintoją. Jei jaunas žmogus nori didžiuotis, kad jis yra savo tėvynės sūnus ar dukra, jis turėtų būtinai susipažinti su Maironiu ir jo kūryba, nes tai susiję su kalbos puoselėjimu, atsakomybe už save, savo tėvynę, lietuvių literatūrą bei tautos ateitį. Jauni aktoriai (grojantys kanklėmis, gitaromis, dainuojantys bei apsirengę stilingais tautiniais rūbais) sužadins norą puoselėti tradicijas, atras ir išgrynins savo identitetą. Jaunas žmogus atras tyros meilės grožį Tėvynei, Dievui ir savo artimui. Pajaus norą nusiimti dirbtinas kaukes ir būti savimi - nebūtinai patogų, įtinkantį visiems, - ir tapti savita asmenybe. Suteiks galimybę suvokti, kad laimė slypi mažuose dalykuose: „Juk tiek nedaug žmogaus laimužei reikia, tiktai skaisčios širdies nedrumskite jam tyčia.“ (Maironis). Apšvietimas, dūmai sukurs mistinę atmosferą, kuri padės pajusti jausmą, kad yra kažkas daugiau - Aukštesnioji jėga, Dievas. Garbė, pinigai yra išnykstantis bei praeinantis dalykas ir ne tai yra gyvenimo prasmė. Vienas iš gražiausių lietuvių klasikinės kūrybos kūrinių yra Maironio parašyta „Jūratės ir Kastyčio“ poema. Tai odė meilei, kurioje atskleidžiama visoms kartoms, o ypač jaunimui, aktuali meilės tema. Ši nuostabi meilės istorija nuskambės naujai ir bus aktuali trokštantiems patirti tikrąjį, tyrą meilės jausmą.