Opera „Confessions“ buvo inspiruota autorių domėjimusi erdvine elektronika, o ypač – erdviniu akustiniu garsu ir jo poveikiu žmogaus vaizduotei. Tuomet autoriai nusprendė sukurti erdvinę operą tamsoje, susikoncentruojant ties galimybėmis, kurias suteikia akustinė aplinka. Krikščioniškoji septynių mirtinų nuodėmių idėja tapo operos libreto pagrindu.

Septyniose „Confessions“ (angl. – išpažintys) dalyse nagrinėjamos septynios mirtinos nuodėmės – godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, geismas, tingumas. „Confessions“ suvienija jos autorių seniai brandintas kūrybinių eksperimentų idėjas: muzikos atlikimą tamsoje, įtraukiant ir kitas jusles (uoslę, lytėjimą) ir tariamai visiškai panaikinant vizualųjį aspektą. Tačiau kūrinyje pastarasis iš tiesų yra labiausiai kurstomas veiksnys klausytojo vaizduotėje – per abstrakčius garsovaizdžius ir konkrečius anksčiau įrašytus garsus, kurie sukelia stiprius vaizdinius, susijusius su jausmais, pojūčiais ar objektais.

2016 m. opera apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią muziką. Taip pat įvertinta Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtu „Metų vinies“ prizu „Publikos simpatijos“ nominacijoje. Opera pristatyta įvairiose koncertų salėse, teatruose ir festivaliuose Lietuvoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
 

 

Instrukcijos žiūrovams: žiūrovai sėdės tamsoje, su akių raiščiais-kaukėmis, kurios bus dalijamos prieš spektaklį. Erdvėje yra viena išskirtinė vieta – „rausvoji kėdė“. Ji yra vienintelė ir nemokama, gaunama konkurso būdu. „Rausvos kėdės“ klausytojas patiria ekstremalų akustinio surroundo, kvapų, skonio ir prisilietimų kompleksą. Norintys gauti šią vietą turi iki 2024 m. balandžio 10 d. nuoširdžiai išpažinti vieną savo nuodėmę el. paštu [email protected]. Su atrinktu dalyviu bus susisiekta ir jis turės pasirašyti kontraktą.

Įspėjimai: amžiaus apribojimų nėra, tačiau tėvai, ateinantys su jaunesniais vaikus, turėtų būti tikri, kad vaikai pajėgs praleisti valandą užrištomis akimis, netriukšmaudami, prarasdami kontaktą su tėvais. 

 

„Confessions“ tampa daugiau nei valandos trukmės vietos-laiko-garso-jausmo patyrimo ir ribų išbandymu, t. y. pojūčių ir vaizduotės teatru, kai stebėtojo-žiūrovo ir stebimojo-atlikėjo santykis tampa „išvirkščias“: veidą dengianti kaukė čia priklauso žiūrovui, savanoriškai atsisakiusiam regos.

Rima Jūraitė, Teatro žurnalas
 

Žiūrovas balansuoja tarp padidinto budrumo dėl kūniškų patirčių ir sapno dėl vaizduotės šėlsmo.

Gražina Montvidaitė, 7 meno dienos
 

Retkarčiais, nepaisant „išjungto“ regėjimo pojūčio, spektaklis gali sukelti jutimų perkrovą. Kasdieniame gyvenime žmonės pasikliauja rega taip stipriai, kad jos netekus savaime kyla nesaugumo jausmas, nes padidėja budrumas ir pažeidžiamumas.

Julia Weber, musikultur.com
 

Nenutrūkstamai besitęsiančiu garsu ir veiksmu „Confessions“ išlaiko chameleonišką prieigą prie žanro, suliedama muzikos fragmentus, tarsi ataidinčius iš XIX amžiaus grand opéra su visiškai šiuolaikine triukšmo muzika.

Neil Luck, The Drama Review
 

Sunkiai aprašomi garsai, triukšmas ir muzikiniai pasažai glosto ir atakuoja, vilioja ir stebina klausą, skatindami vaizduotę kurti įvairius ir ne visada pačius maloniausius ar jaukiausius (nuodėmės juk vis dėlto) vaizdus.

Goda Dapšytė, 370