„Pradžioje domėjausi ir rinkau “tikras” šukes. Istoriškai vertingesnės yra sunumeruotos ir su duomenimis, kiek įmanoma buvo identifikuoti. Bet vėliau pradėjau šukes dekoruoti, tai pasirodė labai smagus darbas, kai kiekvieną pradedi matyti kaip miniatiūrą – vis kitokios ir dažnai labai įdomios formos. Šukių dekoravimas lyg ir visai absurdiškas darbas, bet tuo, matyt, ir labai įtraukiantis ir išlaisvinantis. Ir vis tik, šukės – nykimo procesas, gal tiksliau kažkokia kita žmogaus kūrinių būties fazė, kai jie praranda funkciją ir buvusią prasmę. Mąstant apie civilizacijos objektų ir gamtos tvarinių nykimo bendrumą, atsirado ir antra parodos dalia – naktiniai drugiai. Tai mano sena tema, vis sugrįžtanti vienu ar kitu pavidalu. Čia naktiniai drugiai – subyrėję, sunykę, nors vis dar “įnoringi ir fantastiški” kaip tos šukelės. Krikščioniškoje ikonografijoje drugelis simbolizuoja prisikėlimą ir nemirtingumą, o drugelio gyvenimo ciklas, susidedantis iš trijų gyvenimo stadijų, – gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Be to, drugys iš vienos pusės – ypatingo grožio kūrinys, o apvertus kita puse – atgrasi plaukuota pabaisa. Taigi tai talpus ir labai prieštaringas įvaizdis.“ (Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė) Galerijoje „Arka“ (Aušros vartų g. 7, Vilnius) veiks iki gruodžio 15 d.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė: „Sudužę, subyrėję“ Seansai