1945 m. rugpjūčio 9 d. atominė bomba Nagasakio mieste Japonijoje nusinešė 190 tūkst. gyvybių. Tragedija paliko gilią, iki šiol neužgijusią žaizdą žmonių atmintyje. Filme Noriko po dvidešimt metų grįžta į Nagasakį parduoti tėvų namų. Ji kalbasi su sprogimą išgyvenusiais, tačiau visuomenėje diskriminuojamais hibakušomis, kurių istorijos ir prisiminimai šiurpina. Gedulas, kaltė ir gėda kalbėti apie tai, kas įvyko, vis dar stipriai veikia šių žmonių gyvenimus. Poetiniuose ir apgaulingai ramiuose filmo kadruose slypi gilus ir užgniaužtas sielvartas, prie kurio prisiliesti padeda netikėtai rasti Noriko mamos laiškai.