Ar reikia pasiekti dugną, jog turėtum nuo ko atsispirti? Juk visiškai nesvarbu, kas jau yra įvykę – svarbu tik tai, kaip Tu norėtum pratęsti savo istoriją ir nuo kurios vietos. Nėra fatališkų klaidų, kažkieno kaltės ar likimo. Gyvenimo nelaimės, protą aptemdantis pyktis ar kvailas elgesys visada tampa šansu pažiūrėti į viską kitaip. 

Vakarėliai, alkoholis, moterys, kokainas ir juodas humoras lydi liūdesyje skendintį pagrindinį spektaklio personažą Deivydą, tačiau režisierius Agnius Jankevičius mūsų įtampai čaižiai primena: „Chill! Nusiramink!“. Gyvenimas –  tai pasikartojantis sapnas, kuris nesibaigs tol, kol kiekvienas susikursime savą istorijos tęsinį. 

I. VYRYPAJEV pjesė satyriškai pašiepia pseudodvasingumą ir vartotojišką kultūrą. Sudėtingi personažai prie viskio taurelės smagiai šnekasi apie abstrakčius dalykus tokius kaip dvasinės praktikos, nirvana ir geresnis pasaulis, bet tuo pačiu nesprendžia realių čia ir dabar esančių problemų – nenarplioja painių santykių ir intrigų verpetų, kurie juos supa.   

Spektaklis yra neįprastas tuo, kad žiūrovų vietos išdėstomos scenoje ratu aplink vaidinančius aktorius. Tokia scenos transformacija gerokai sumažina atstumą tarp „stebinčiųjų“ (žiūrovų) ir „stebimųjų“ (aktorių) ir sukuria kur kas intymesnę atmosferą. Keturi aktoriai – Aleksandras Kleinas, Lena Orlova, Goda Piktytė ir Marcelė Zikaraitė – pasakoja istoriją, kuri primena pasikartojantį sapną. Jis niekada nesibaigs, kol kiekvienas sukursime savą istorijos tęsinį. Sceninė koncepcija (dešimt personažų ir keturi aktoriai), scenografija ir režisūra – A. Jankevičiaus.