Rypãvimas (laidotuvių rauda) – tai atsisveikinimo ritualas, leidžiantis gedinčiajam sublimuoti savo liūdesį į „raudą“. Kūrinys panardina į transo būseną, kurioje sielvartas tampa ne vien vidiniu išgyvenimu, bet erdvinės struktūros dalimi, konstruojančia nostalgijos momentą. Buvimas prisiminime padeda ieškoti naujo tikėjimo, praeities paleidimo ir savęs atradimo. Postmodernus žmogus, vis labiau tolstantis nuo savo prigimties, klaidžioja simuliuotoje tikrovėje, kur vis sunkiau atpažinti, kas tikra, o kas – ne. Kai tikrovėje nebelieka to, kas buvo, nostalgija įgyja tikrąją prasmę. Ji liudija trūkumą, ilgesį to, kas galbūt niekada neegzistavo. „Rypãvimai“ kviečia sustoti šioje tarpinėje būsenoje – tarp dabarties, praeities ir ateities, kur laikas virsta refleksija.