Technologijomis papildytas garso ir vaizdo spektaklis netradicinėse erdvėse apie šiuolaikinį žmogų ir vieną didžiausių priklausomybių. Tai teatro komiksas apie šiandienos komunikacijos formas ir būties greitį. Čia situacijų mozaika kuriama veiksmo teatro, gatvės teatro, šokio ir plastikos elementais. Spektaklio režisierė Rūta Bunikytė – viena produktyviausių jaunosios kartos Lietuvos teatro kūrėjų, kuri didelį dėmesį skiria šiuolaikinei scenai ir kūrinio aktualumui šių dienų visuomenei.
Spektakliui pasitelkiamos 8 aktorių gyvenimo dienos istorijos ir jų kuriama „naujoji žemė”. Jie skirtingo amžiaus, skirtingų socialinių grupių ir skirtingo gyvenimo būdo, tačiau visus juos jungia rutina, priklausomybės ir baimės – jų realybės fikcija. Realiojo ir socialinio gyvenimo paralelė. Šios istorijos tarsi vieno asmens gyvenimo būdo modulis.
- Jauna pora gyvenanti įstrigusi trumpų vaizdelių medijoje.
- Moteris, kuri miega atvertomis akimis.
- Vidutinio amžiaus pora, kurios bendras gyvenimas virtęs mechanišku buvimu.
- Vyresnio amžiaus pora pasiklydusi naujoje eroje.
- Žmogus dėžutėje.
„Tu- tas, su kuriuo pirmu pasisveikinu pabudęs ryte ir paskutiniu atsisveikinu prieš užmerkdamas akis. Tu – mano nuolankiausias draugas ir didžiausias priešas. Tu- mano laimė ir mano nuodai. Negaliu gyventi be tavęs, bet nekenčiu to, kuo tu mane pavertei. Atėjo laikas mums išsiskirti.”
Telefonas tapo mūsų antroji pusė. Jis- mūsų įrankių, paslapčių, norų stebuklinga dėžutė. Be jo mes neįsivaizdavome savo gyvenimo. Keitėsi įpročiai, bendravimas, santykiai, bet nesikeitė žmogaus prigimtis laisvei. Viskas buvo puiku, kol netapo nepakenčiama. Ši idealoginė meilė pradėjo virsti paniška priklausomybe. Atėjo laikas išsiskirti arba sukurti naująjį pasaulio modulį.
Tai- naujoji žemė. Ar pavyks išeiti ar teks laukti būti paliktam? Jei Kūrėjas būtų media, kokį žmogų jis sukurtų? Kas laimės: žmogaus sąmonė ar dirbtinis intelektas?
