„Ankstus rytas, saulė vos pradėjus tekėti, žemę nuklojusi rasa, laukus apgaubusi paslaptinga migla. Ant aukšto juodo stulpo susuktas gandro lizdas. Jame stovi išdidus, mažumėlę išsipurvinęs baltas gandras.“

Atėjus naujajam cirkui gyvūnų dalyvavimą reginyje visi pamiršo, bet pasirinkus gyvūną kaip menininio tyrimo objektą šiuolaikiniame cirke jie sugrįžta į sceną, tik šįkart sąmoningesniu - idėjos pavidalu. Kaip ir migruojantys paukščiai - gandrai, cirko menininkai ilgai vienoje vietoje neišbūna, jų gyvenimas - nuolatinis judėjimas. Įkvėpta šio klajoklio statuso, šūsnio dokumentinių filmų, knygų vaikams ir ne vaikams, žmonių pasakojimų suomių menininkė Aino Mäkipää pasitelkdama kinišką stulpą ir žongliravimą, savo pirmu soliniu kūriniu „Gandras“ siekia papasakoti elegantiškai šiurkščios išvaizdos paukščio dramą iš žmogaus perspektyvos.