„Vaiko laukimo, gimimo, augimo aplinkybės turėjo įvairių įtakų projektui: vilkino jį laike, bet gilino patirtimis. Galima sakyti, augome parodą kurdami trise. Kartu tragikomiškai išgyvenome neįgalumą užaugti iki idealiai tvaraus vartojimo, nepaisant dedamų pastangų artėti link šio ir utopinio, ir viltingo tikslo. Tai – vieniems spėjusi atsibosti, kitiems – neišvengiama aktualija ypač permąstant žmonijos egzistencijos ribas, kurias daugiausiai stumdo beprasmio karo bei klimato kaitos grėsmės. Serija „(Ne)privalomas peizažas“ (2018-2025 m.) – apie laikiną savęs primiršimą atitrūkus nuo įprasto šurmulio. Sulėtintas artimos praeities etapas paliko įkyrų refleksą rasti ir į kitą kontekstą perkelti erdvines, žmogaus buvimo ženklų, kombinacijas žaidžiant masteliu. Stebėjimų lokacija (keli žaliausi Kauno parkai, kiemai) virto užburtu ratu, kone privaloma begalybės ženklo trajektorija. Jos ribas siaurino specifiškai kintantis fizinis pajėgumas, savotiški spąstai, pažįstami ne vienai mamai.Dažnai lankyti gamtovaizdžiai virto terpe šiai priverstinei meditacijai. Ilgainiui įsiterpė ir lėtai mūsų tvarkomo sklypo kaime aplinka. Naujose, vaizduotės perkurtose, erdvėse buvusią žmogaus egzistenciją žymi tik nespėję sudūlėti daiktiniai pėdsakai it monumentai.“ (Greta Grendaitė, Tomas Vosylius) Galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) veiks iki kovo 9 d.