Spektaklio partneriai:
Scenografijos galerija (Lvivas)
Lesiaus Kurbaso nacionalinis scenos menų centras (Kyjivas)
Spektaklis sukurtas 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Karo tikrovę patyrusi ukrainiečių menininkų komanda spektakliu „Hirosimos mergaitė bijo griaustinio“ permąsto anksčiau žmonijos išgyventą tragediją ir mėgina suprasti šiandieninio žmogaus trapumą. Pjesės autorius H. Inoue pats nebuvo atominių sprogdinimų Hirosimoje ir Nagasakyje liudininku, bet jis visą gyvenimą jautė kaltę už tai, kad išgyveno. Pjesėje, pagal kurią sukurtas spektaklis „Hirosimos mergaitė bijo griaustinio“, autorius mėgino išreikšti tragedijos liudininkų skausmą, kartėlį ir bejėgystę.
Kūrybinė grupė apie spektaklį:
Mums, ukrainiečiams, ši istorija nėra nei fantazija, nei prasimanymas. Mes kiekvieną dieną susiduriame su žmonėmis, panašiais į šio spektaklio herojus. Mūsų miestus nuo 2022 m. vasario 24 d. bombarduoja ir mes kiekvieną dieną girdime apie niekuo dėtas karo aukas.
Šios karo aukos ir jų šeimos kiekvieną dieną traukiniu arba automobiliu keliauja į sąlyginai saugius miestus. Tai ir suluošinti vaikai, gražios mergaitės subjaurotais kūnais ir veidais, jaunuoliai, sužaloti ginant savo šalį ir tautą. O greta jų stovi jų artimieji: juos taip pat paveikė karas, nors fiziškai jie ir nenukentėjo. Laidotuvių ceremonijose tėvai prie kapų rauda: „čia turėjai būti ne tu, čia turėjau gulėti aš“.
Mes šiuos žmones sutinkame kasdieną… Ukrainiečiai, kaip ir spektaklio veikėja Mitsue, jaučia tą patį kaltės jausmą. Kaltės už tai, kad jie yra saugūs. Mums tenka su šia kalte gyventi, nors mes nieko blogo nepadarėme. Mes tik norime išgyventi. Kare žmonės žūva ne vien nuo tankų, raketų ar branduolinių sprogimų. Išgyvenusiųjų širdys plūsta krauju nuo skausmo praradus savo artimuosius.
H. Inoue pjesė skamba ir kaip deklaracija apie tai, kas nutiktų, jei ir vėl būtų panaudoti branduoliniai ginklai. Tai savotiškas manifestas, skelbiantis: daugiau niekada! Tačiau šiandien mes ir vėl girdime apie branduolinio karo pavojų, kylantį ne tik Ukrainai, bet ir visai žmonijai. Šiandien mes matome, kad Rusijos federacijos prezidentas grasina pasauliui savo šalies branduoliniu potencialu…
Pjesės autoriui H. Inoue Hirosima ir Nagasakis reiškia tą patį, ką ukrainiečiams dabar reiškia bet kuris sugriautas jų šalies miestas. Pjesės autorius savo tekstu pasakoja apie Hirosimos gyventojų skausmą. Interpretuodami šį tekstą scenoje, mes norėjome įkūnyti jo įžvalgas ir pasidalinti mus apėmusiu „keistu kaltės jausmu“ su viso pasaulio žmonėmis.
