„Idiòfona“ – tai bandymas lengviau pažvelgti į sunkumus, rasti harmoniją triukšme ir sukurti bendrą vibraciją. O svarbiausia, tai odė bendros patirties malonumui. 

„Idiòfona“ – tai pokalbis tarp žmogaus ir medžiagos, kurio metu viešojoje erdvėje, dalyvaujant žiūrovams, kuriama išplėstinė garso instaliacija. 

Tiems, kurie nėra muzikantai ar šios srities studentai, sąvoka idiofonas gali būti nepažįstama. Šis žodis, „paskolinęs“ pavadinimą spektakliui, reiškia saviskambį instrumentą, kuriuo garsas išgaunamas ne stygomis, o vibruojant pačiam instrumentui. 

Pasitelkdamas idiofoną kaip atspirties tašką ir siekdamas sujungti bendruomenės, medžiagos ir erdvės sąvokas, Joanas Català kuria pasirodymą, kurio metu kviečia žiūrovus ištiesti pagalbos ranką. 

„Idiòfona“ tai metališka poetinė odisėja apie iš geležies išlietą likimą – apie tyrinėtoją iš prigimties, bėgantį nuo jam primesto kelio. „Idiòfona“ pasakoja apie tradicijos išdavystę siekiant sukurti kitą, kuri būtų sava. 

Spektaklio pristatymą „ConTempo“ festivalyje remia Ramono Llullo institutas