Trisdešimties tapybos paveikslų paroda – puiki proga pirmai pažinčiai su pripažintos vilnietės menininkės Inos Budrytės (g. 1957 Šilutėje) kūryba jos gimtajame Pamario krašte. Dailėtyrininkė, prof. dr. Raminta Jurėnaitė pastebi, kad „I. Budrytės paveikslų ikonografija išsiskiria originaliais siužetais ir motyvais. Reikšmingi ir kasdieniški įvykiai, gamtos ir urbanistiniai peizažai menininkės vaizduotėje pavirsta paslaptingomis scenomis. Siaubas ir lyrizmas, liūdesys ir komizmas, groteskas ir grožis, čia atsiduria šalia. Menininkė sukuria visą būrelį keistų personažų – žmonių ir gyvūnų; vyrai ir moterys aprengiami karnavaliniais kostiumais. Jie vaizduojami taip, kad išnyksta riba tarp gyvų būtybių ir skulptūrų ar marionečių bei heraldinių ženklų. Naminiai ir laukiniai gyvūnai įgauna antropomorfinių bruožų. Visi personažai atlieka magiškus ritualus, – sako R. Jurėnaitė“. Jurėnaitė įžvelgia, jog „pastaraisiais metais I. Budrytė vis dažniau susitelkia į agresijos temą. Kariai, smogikai, pikti burtininkai kaip ir ginkluotė daugybėje scenų varijuojami motyvai. Pavojaus atmosfera alsuoja ir menininkės vaizduojami statiniai tokie kaip „mėnulio energijos jėgainė“. Riba tarp gyvos ir negyvos materijos galutinai išnyksta. Freskos studijas baigusi I. Budrytė savitai sugeba apibendrinti ir monumentalizuoti kompozicijas, formą taip pat ir mažo dydžio paveiksluose. Tuo pačiu metu ji išsaugo pasakojimo intymumą bei jausmingumą. Realybės neatitinkančios spalvos ne mažiau nei groteskiškas piešinys padeda I. Budrytei paveikslams suteikti mįslių pavidalą, – apibendrina R. Jurėnaitė. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) veiks iki liepos 7 d.