Per asmeninį santykį, dokumentinius archyvus, daiktus, atsiminimus, sapnų užrašymus, fotografiją ir video darbus, poeziją, performansus, autorė nagrinėja, kaip veikia ta pati vieta (deja vu efektas). Kodėl žmonės, bandantys ieškoti ar pasitvirtinti savo tapatybę, vis grįžta atgal? Į praeitį? Į svarbias jiems vietas? Kaip ta pati vieta mus veikia laiko ir patirčių perspektyvoje? Parodos pavadinimas „Rožės efektas“ yra nuoroda į turinį ir priemones. Rožės vardas turi tiesioginių sąsajų su autore, yra jos identiteto dalis. „Visą studijavimo Telšiuose laiką buvau vadinama Rože“, pasakoja menininkė. „Tai buvo malonu, skausminga, nepakeliama. Tačiau davė daug: tiek paprasto, intuityvaus būdo išgyventi, tiek subręsti kaip kūrėjai, atsispirti nuo skausmingų ir stiprių išgyvenimų, panaudoti juos kūrybai, socialiniuose projektuose. Grįždama studijuoti atgal į tą pačią vietą (į Telšius), sąmoningai pasirenku išeiti iš komforto zonos, susidurti su skaudžiais prisiminimais – psichikos liga, patyčios, psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas, depresija ir moralinis nuosmūkis. Tačiau asmenine patirtimi galiu liudyti gebėjimą susidoroti su šiomis problemomis, net dar daugiau – naudoti tai kaip medžiagą savo kūryboje, neužsidaryti savyje ir tuo pačiu skatinti visuomenę daugiau kalbėti šia tema, ieškoti išeičių.“