Ahmetas atsiduria tarp griežtų taisyklių suvaržyto religinio bendrabučio sienų. Neseniai į islamą atsivertusio tėvo nurodymu ten patekęs paauglys jaučiasi pasimetęs. Griežta rutina ir pamaldūs bendraamžiai smarkiai skiriasi nuo jo pasaulietinio gyvenimo. Mokykloje jis – autsaideris, slepiantis savo naująją tikrovę po tylos apsiaustu. Paguodą Ahmetas randa tik triukšmingose gatvėse susitikdamas su Hakanu, kurio juokas išsklaido nykią nuotaiką.