J. Obermaier savo kūryboje daugiausia dirba su akmenimis. Tačiau jos objektai konceptualiai ganėtinai nutolę nuo tradicinių papuošalų, nors formos atžvilgiu nieko radikalaus čia nepamatysime. Taip ir turi būti. Formaliai išlikdama tradicijos ribose, J. Obermaier dirba švelniai ir intuityviai; ji siekia ne šokiruoti ar priblokšti, bet užkabinti žiūrovo ar papuošalo nešiotojo atminties stygas ir iššaukti iš atminties kažką užmiršto. Pavyzdžiui, trintukai – juos visi turėjome mokykloje, tačiau dabar jie yra visų pirma pakeitę medžiagą, o antra – funkciją. Tai, kas buvo įprasta ir banalu, po daugelio metų patiria virsmą ir mumyse sukelia tylų sąmonės sprogimą, pamačius, kad jie – iš akmens. Kad jie – juvelyriniai objektai, kuriais menininkė demonstruoja virtuozišką amato meistrystę. Toks pat tylus bei švelnus ir akmenų jungimasis į grupes, sudarant miniatiūrinius statinius-seges. Perregimi akmenų blokeliai užkloja vienas kitą, traukdami akį atspalviais ir tekstūromis. J. Obermaier segės – intuityvaus proceso rezultatai, gimstantys ne iš logikos, bet iš impulsų ir potyrių, kuriems atpažinti ir įpavidalinti reikia laiko ir tylos. Akmeninės perregimos segės kalba ne žodžiais, o vaizdais; akmeniniai trintukai ištrina mintyse formuluojamus žodžius. Tyloje intuicija ir vaizduotė ima skleistis žodžių ir pasakojimų nereikalaujančiais pavidalais. Čia veikia formos ir spalvos, šlifuoti paviršiai ir tekstūros. Tyloje skleidžiasi mintys ir svajonės, kol menininkė joms suranda tinkamiausią akmeninę išraišką. Juvelyrikos mokykloje-galerijoje „Vilnensis“ (Dominikonų g. 7, Vilnius) veiks iki gruodžio 6 d.