M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti

Ansamblis ANTIPHONA (Prancūzija)

Meno vadovas ir dirigentas ROLANDAS MULEIKA

DUO ZUBOVAS

Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas (fortepijoninis duetas)

Claude Debussy, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Olivier Messiaen, Nijolė 

Koncerte „Jūra spindinčiomis spalvomis“ vienas žymiausių Prancūzijos Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų ansamblis „Antiphona“, vadovaujamas profesoriaus Rolando Muleikos, ir Sonatos bei Roko Zubovų fortepijoninis duetas Duo Zubovas pristatys unikalią, tarpkultūrinę programą. Tai nepaprastas dialogas tarp dviejų muzikinių genijų: prancūzo Claude'o Debussy ir lietuvio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kurių kūrybą jungia bendra „jūros“ tema. Šį dialogą papildys pasaulinė premjera – specialiai šiam koncertui kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės sukurtas kūrinys „7 Refleksijos“ chorui ir fortepijonui keturioms rankoms pagal Oskaro Milašiaus poetinius tekstus.

Čiurlionio ir Debussy kūrybinis ryšys užsimezgė netiesiogiai dar 1903 metais, kai abu kompozitoriai, nežinodami vienas apie kitą, pradėjo rašyti simfoninius kūrinius jūros motyvais. Debussy sukūrė vieną reikšmingiausių savo kūrinių – simfoninį triptiką „La mer“ („Jūra“), o Čiurlionis – epinę simfoninę poemą, pavadintą taip pat „Jūra“ („Marės“). Skirtingų kultūrinių patirčių veikiami kompozitoriai savo muzikiniuose opusuose subtiliai perteikė amžiną jūros stichijos grožį, jos jėgą ir paslaptingumą.

Abiejų kūrinių likimai buvo skirtingi – Debussy „Jūra“ greitai tapo pasaulinės reikšmės muzikos šedevru, tuo tarpu Čiurlionio kūrinys savo autentiškoje versijoje ilgai laukė pripažinimo, kuris atkurtas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Šios dvi kompozicijos pirmą kartą istorijoje fortepijoninėmis transkripcijomis sujungtos į vieną koncertinę programą Sonatos ir Roko Zubovų iniciatyva, o dabar – papildytos choriniais kūriniais ir naujuoju Nijolės Sinkevičiūtės kūriniu – atsiskleidžia dar platesne muzikine ir kultūrine dimensija.

Pianistas Rokas Zubovas teigia, kad ypatingas kūrybinis ir dvasinis ryšys su Rolandu Muleika prasidėjo dar studijuojant muzikos akademijoje ir dabar, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, ši draugystė virsta įkvepiančiu ir jautriu muzikiniu projektu, atskleidžiančiu naują Lietuvos ir Prancūzijos muzikos dialogą.

Kviečiame kartu patirti šią ypatingą muzikinę kelionę, kurioje garsai tampa spalvomis, o jūra – amžinu įkvėpimo šaltiniu.

Programa, kurią drauge rengia vienas svarbiausių Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų, prof. Rolando Muleikos vadovaujamas „Ensemble Antiphona“ bei Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas, ne tik kuriamas daugiasluoksnis dialogas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, Claude Debussy ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, fortepijono ir dainos, garso ir spalvos, dvidešimto amžiaus pradžios ir dabarties, bet taip pat ir pristatoma pasaulinė premjera: Nijolės Sinkevičiūtės „7 Refleksijos“ chorui ir fortepijonui 4 rankoms (ž. Oskaro Milašiaus). 

Neakivaizdis dialogas tarp Debussy ir Čiurlionio prasidėjo dar 1903 m., kai abu kompozitoriai tais pačiais metais pradėjo kurti simfoninius kūrinius jūros tema. Vienas apie kitą nieko nežinodami, impresionistas Debussy tais metais pradėtą savo didžiausią simfoninį opusą pavadins „La mer, trois esquisses symphoniques pour orchestra” („Jūra, trys eskizai simfoniniam orkestrui), o simbolistas Čiurlionis, tais pat 1903 metais pradėtai epinei simfoninei poemai suteiks pavadinimą „Jūra”, švarraštyje užrašydamas jį dzūkiškai „Marės”. Iš savo labai skirtingų estetinių ir kultūrinių pozicijų abu genijai žvelgė į tą pačią gelmės ir neaprėpiamų erdvių stichiją, garsais tapydami saulės ir jūros bičiulystę, bangų šokius ir šėlsmus, vėjo galybę ir jo žaismus jūros platybėse, pasakojo amžiną jūros legendą.

Tais pačiai metais pradėtų „Jūrų“ likimai buvo labai skirtingi: Debussy „Jūra“ dar iki pirmojo pasaulinio karo, visų pirma dirigento Arturo Toscanini pastangomis, tapo vienu svarbiausių, dažniausiai grojamų amžiaus pradžios kūrinių ir yra laikoma etapiniu simfoninės muzikos istorijos šedevru; tuo tarpu Čiurlionio „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune, praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties, ir skambėjo kūrinys be kompozitoriaus planuotų vargonų, bei gerokai pakoreguota instrumentuote. Čiurlionio „Jūros“ likimas patyrė dar ne vieną smūgį, kada ji 1956 metais buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio „paredaguota”, sutrumpinant jos kulminaciją ir ženkliai pakeičiant orkestruotę. Tik po 1990 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pagaliau buvo imtasi atstatyti autorinę kompozitoriaus versiją.

Dvi „Jūros“ niekada nebuvo jungiamos vienoje koncertinėje programoje, tik pastaraisiais metais šis kūrybinis Debussy ir Čiurlionio „Jūrų“ dialogas Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninio dueto pastangomis, transkripcijų fortepijonui keturioms rankoms forma, nuskambėjo įvairių šalių koncertinėse scenose nuo Pietų Korėjos iki JAV. Naujoje programoje „Jūra spindinčiomis spalvomis“ šis dialogas yra praplėstas chorine abiejų kompozitorių muzika bei nauju, specialiai šiai progai sukurtu, Nijolės Sinkevičiūtės kūriniu „7 Refleksijos“, kuris praturtina programą Prancūzijos ir Lietuvos kultūras sulydančia nauja dimensija. Kūrinio chorui ir fortepijonui keturioms rankoms pagrindu pasirinkti Lietuvos poeto ir diplomato Prancūzijoje, asmenybės, sujungusios savyje dviejų kultūrų pasaulėvaizdžius, Oskaro Milašiaus poetiniai tekstai iš ciklo „Elementai“.

Kalbėdamas prieš programos pristatymą Lietuvos sezono 2024 Prancūzijoje metu, pianistas Rokas Zubovas džiaugėsi, kad „su Rolandu Muleika kūrybinį ir dvasinį bendrumą atradome dar studijuodami muzikos akademijoje, ir praėjus daugiau negu trisdešimčiai metų drauge pristatinėti amžininkus Čiurlionį ir Debussy Prancūzijoje su jo vadovaujamu nuostabiu ansambliu „Antiphona“ – didelė dovana. Ir abu turime ypač padėkoti kompozitorei Nijolei Sinkevičiūtei, kuri programai sukūrė nepaprastai jautrų kūrinį, kurio, tikrai žinau, laukia labai gražus sceninis gyvenimas“.