Operos, kuriamos pagal Fernando Pessoa pjesę „Jūreivis“, siužetas sukasi aplink tris seseris, per naktį budinčias prie ketvirtosios mirusios sesers urnos. Kad prastumtų nejučiomis vis mažiau joms egzistuojantį laiką, seserys pasakoja istorijas apie savo praeitis, apie tai, kas jos galbūt buvo, kol viena iš jų prabyla apie jūreivį, kuris sudužus laivui negyvenamoje saloje svajodamas susikuria sau naują tikrovę. Vieną dieną pro salą praplaukia laivas, bet Jūreivio joje nebebuvo. Seserys pradeda kelti klausimus apie savo realybę: galbūt jos tėra Jūreivio vaizduotės dalis, o ne atvirkščiai? Kaip ir būdinga daugeliui F. Pessoa tekstų, „Jūreivis“ yra persmelktas mistinės atmosferos, simbolinės kalbos ir neapibūdinamos nuotaikos. Menininkai savo interpretacijoje nagrinės ribą tarp realybės ir vaizduotės; netekties ir skausmo temas. Kūrėjai pabrėžia dviejų seserų dialogo nuotrupą: „PIRMOJI. Kodėl mirštama? – ANTROJI. Gal, kad nepakankamai svajoji...“ Tai kalba apie žmogaus sielos beribiškumą, užslėptą pačioje gyvenimo nuostabos esmėje, kuri šiuolaikinių dėmesio eikvonių begalybėje yra nuolatos nustelbiama ir iškreipiama.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto organizatoriai: Meno ir mokslo laboratorija, Energetikos ir technikos muziejus. Projekto partneriai: knygynų tinklas „VAGA“.
