Aš nelinkiu jums nieko blogo ir neturiu su jumis nieko bendro. Nieko. Tad padarome šitaip: kiekvienas eina į savo kampą. Jūs čia, jūs čia, aš ten. Ir tylim. Nė žodžio, juk nėra sunku, ar ne? Kiekvienam per akis savo rūpesčių. Man rodos, išbūčiau dešimt tūkstančių metų nekalbėdamas.
Spektaklyje į aistros trikampį nukeliami trys žmonės– dvi moterys ir vienas vyras, kuriuos slegia tirštos praeities nuodėmės.
Kūrinyje žmogaus žavesys ir gyvybingumas paradoksaliai išlenda, net tada, kai jau atrodo nėra kur žemiau pulti. Trijulė susipainioja ,,meilės” trikampyje, kuris skleidžiasi visomis vaivorykštės spalvomis.
Pagrindinė dramos mintis formuluojama aforizmu – “Pragaras - tai kiti”.
