Pagal Januszo Korczako pasaką „Karalius Motiejukas Pirmasis“
///
„Klausau, Jūsų Didenybe!“ – tai interaktyvus spektaklis, paremtas ir įkvėptas XX a. pr. pedagogo novatoriaus, gydytojo, vaikų gynėjo Januszo Korczako pasakos „Karalius Motiejukas Pirmasis“ (lenk. Król Maciuś Pierwszy).
Spektaklio herojus – vaikas, vardu Motiejukas, kuris netikėtai tampa karaliumi. Jis ne tik karalius, bet ir paprastas vaikas, kuriam dar svetimos suaugusiųjų pasaulio nuostatos, vertybės. Tapęs valdovu Motiejukas susiduria su dilemomis ir iššūkiais, nes jį supa suaugėlių pasaulis, kuriame dažna neteisybė, abejotini sprendimai, tuščios ambicijos. Norėdamas būti geru karaliumi, jis mezga diplomatinius ryšius, sprendžia ekonominius karalystės klausimus, valdo taip, kaip tai supranta vaikas. Deja, kaimyninės valstybės naudojasi jo „nebrandžiu“ požiūriu ir paskelbia jam karą, kurio jis mažiausiai norėjo. Motiejukas susiduria su vidaus politinėmis intrigomis ir kitomis negandomis.
Spektaklis yra įtraukus, atviras, kviečiantis bendrai kurti, leidžia svarbiausiam žiūrovui – vaikui – ne tik stebėti, bet ir spręsti klausimus kartu su pagrindiniu herojumi, mokytis pilietiškumo, prisiimti atsakomybę. Tapatinimasis su karaliumi Motiejuku – patirtis, kuri skatina mąstyti, o ne pasakojimą tik „suvartoti“. Spektaklis neturi iš anksto numatyto siužeto – jis kinta priklausomai nuo to, kaip pasirinks žiūrovai. Tiek vaikai, tiek tėveliai tampa spektaklio režisieriais.
„Norėjosi sukurti interaktyvų spektaklį, kuriame vaikai pajaustų galią valdyti aktorius ir visą scenos vyksmą. Pats J. Korczako kūrinys puikiai pasitarnauja jaunąjį žiūrovą mokant prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“. (Oskar Wyganowski)
„Klausau, Jūsų Didenybe!“ man yra sugrįžimas į vaikystę, į žaidimų aikštelę, kuomet galėjai įsivaizduoti, ką nori, kurti savo pasaulį, o jame priimti savo sprendimus. Man teatras visad ir buvo žaidimų aikštelė. Tarsi kompiuterinis žaidimas, kuriame nuo tavo sprendimo priklauso tolimesnė žaidimo eiga. Tai jauno žmogaus kelionė į suaugusiųjų šalį.“ (Kamilė Petruškevičiūtė)
„Šis kūrinys – tankus ir daugiabriaunis, svarbiausia buvo atrasti aiškią ašį, svarbią visai kūrybinei komandai. Ja tapo draugystė, atsakomybė ir diplomatija – temos, kurios aktualios ne tik vaikams, bet ir suaugusiajam. Man dramaturgija čia – ne tik struktūra, bet ir pasitikėjimo forma: pasitikėjimo vaiku kaip mąstančiu žmogumi. Tai kvietimas kelti klausimus, rizikuoti, klysti, mokytis, reflektuoti. Spektaklis gimė iš noro būti su vaikais, šalia, ne virš jų.“ (Edita Rudak)
