Savanorių prospekto kreivė rėžia pietvakarinę Vilniaus dalį ir galiausiai kerta miesto ribą. Tačiau dar iki įsukdamas į žiedinės sankryžos centrifugą kelias veda trumpa, bet savitą reputaciją įgijusia atkarpa – „Krasnucha“. Kiek miestiečių ar atvykėlių yra girdėję šį pavadinimą, bet niekada nematė reikalo stabtelėti, apsidairyti ir įsižiūrėti, ką dengia pastatų ir įsitikinimų fasadai? „Krasnucha“ neegzistuoja oficialiuose dokumentuose, adresuose ar rinkimų biuleteniuose. Paklaustas kiekvienas piešia skirtingą rajono perimetrą – kaip ir atmosferą, tad parodoje pasirinkome apsistoti tarp V. Pietario, Žemaitės, Naugarduko, Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko gatvių. Vis dėlto ne gatvės, o kolektyvinės ir individualios gyventojų patirtys, specifinės bendruomenės bei gyvoji atmintis kuria ir palaiko šį rajoną. Tačiau ir jos nėra vienareikšmės. „Aš nebuvau vilnietis, aš buvau Krasnucha“, – konstatuoja rajone užaugęs, o vėliau iš jo išsikraustęs Evaldas. „Krasnucha“ egzistuoja tol, kol yra ją menančių ir ja gyvenančių žmonių. Parodoje kviečiame išsukti iš pagrindinio – Savanorių – prospekto ir vietinių žodžiais, istorine medžiaga bei meno kūriniais pakeliauti po skirtingus laikotarpius ir pavidalą keičiančius rajono kiemus. O vėliau patirti juos tiesiogiai – parodą papildo specialiai sudarytas savarankiško pasivaikščiojimo maršrutas. Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6, Vilnius) veiks iki liepos 28 d.