Dažnai iš tiesų pamatome daiktustik tada, kai mūsų santykiai su jais nutrūksta. Perdegusi lemputė, sudaužytas išmaniojo telefono ekranas ar lūžęs kulniukas priverčia mus suvokti, kaip stipriai priklausome nuo mus supančių daiktų, ir primena mums apie mūsų tarpusavio priklausomybę. Kai baigiasi draugystė, nutrūksta ilgalaikiai santykiai arba netenkame giminaičio ar mylimo žmogaus, suvokiame kažką panašaus: išsiskyrimas leidžia pamatyti tai, ko netekome, ir suteikia galimybę viskąįvertinti kitomis akimis.
„Laikyk mane tvirtai“ – atminties scenovaizdžio fragmentas, nuaustas iš patirčių.
