Motiejus Bazaras (fortepijonas, klavesinas)

Koncerte dalyvauja:

Mykolas Bazaras (fortepijonas)

Arkadijus Gotesmanas (mušamieji)

Akademinė struktūra ir eksperimentas, klasikinis tonalumas ir naujos dermės paieškos, santūrumas ir humoras, vietinė įtaka ir smalsūs pasaulio muzikos kultūrų tyrinėjimai, klasika ir rokas, – tai genialiai tarpusavyje derančios priešpriešos vieno reikšmingiausio šių laikų kompozitoriaus György Ligeti darbuose. Kompozitorius, kuriam šiemet sukanka 100 metų, – kūrėjas novatorius, tarsi atskira epocha, trukusi ilgiau nei visa XX a. antroji pusė, nustatinėjęs naujus standartus visose muzikinėse kryptyse, prie kurių prisiliesdavo.

 

Naujieji G. Ligeti muzikos standartai ir supriešintos jungtys atsiskleis trijų muzikų – Motiejaus ir Mykolo Bazarų bei Arkadijaus Gotesmano sambūryje su Motiejum Bazaru priešakyje. Pianistu, kuris savo kūrybinėje ir mokslinėje veikloje, kaip ir G. Ligeti, nuolatos plečia muzikinių interesų ir kompetencijų ratą, grodamas džiazo, roko ir kitokių stilių grupėse, dalyvaudamas festivaliuose ir muzikiniuose projektuose, aranžuodamas ir komponuodamas, gilindamasis į akademinės ir neakademinės muzikos sąveiką.

 

Stilių sintezė ar naujas stilius? Norėdami parodyti kompozitoriaus daugialypiškumą, į šį klausimą muzikai kviečia klausytojus atsakyti patiems, pateikiant plačią G. Ligeti kūrybos amplitudę. Skambės ciklas „Musica Ricercata“, kuriuo kompozitorius siekė įtvirtinti individualų kompozicinį ex nihilo stilių, ankstyvieji kūrybiniai bandymai atsispindės 5 pjesėse fortepijonui 4 rankoms. Bandymus ir eksperimentus tęs Motiejus Bazaras klavesininko amplua, interpretuodamas G. Ligeti kūrinius klavesinui „Hungarian Rock“ ir „Continuum“, kurie atvėrė naujas instrumento galimybes ir priartino jo skambesį prie triukšmų muzikos.

 

Koncerto ašis – Ligeti etiudai fortepijonui (1985–2001), laikomi pirmuoju ir bene vertingiausiu etiudo fortepijonui žanro pavyzdžiu XX a. antrojoje pusėje. Kompozitorius, keisdamas bei deformuodamas nusistovėjusias normas ir išankstinius nusistatymus, susijusius su etiudo žanru, pavertė jį dar negirdėtu menu bei praplėtė temų horizontą, kuriame įvairiomis priemonėmis išreiškiami begalybės įvaizdžiai, idėjų, ypač ritminių, semiamasi neeuropietiškose muzikinėse kultūrose bei matematinėse-geometrinėse teorijose, nemažai inspiracijų kyla iš džiazo muzikos ar net konkrečių džiazo atlikėjų grojimo manierų, išbandomi eksperimentiniai atlikimo būdai, stengiantis iš fortepijono išgauti sonorizmui artimą skambesį. Koncertą vainikuos netikėtas, G. Ligeti etiudų temomis improvizuojantis duetas – Motiejus Bazaras ir Arkadijus Gotesmanas.

 

György Ligeti. Musica Ricercata (1951-1953):

I. Sostenuto – Misurato – Prestissimo

II. Mesto, rigido e cerimoniale

III. Allegro con spirito

IV. Tempo di valse (poco vivace – « à l'orgue de Barbarie »)

V. Rubato. Lamentoso

VI. Allegro molto capriccioso

VII. Cantabile, molto legato

VIII. Vivace. Energico

IX. (Béla Bartók in Memoriam) Adagio. Mesto – Allegro maestoso

X. Vivace. Capriccioso

XI. (Omaggio a Girolamo Frescobaldi) Andante misurato e tranquillo

 

György Ligeti. 5 pjesės fortepijonui 4 rankoms:

1. Induló (Maršas). Allegro (1942)

2. Polifón etüd (Polifoninis etiudas). Allegro comodo (1943)

3. Három lakodalmi tánc (Trys vestuvių šokiai) (1950)

A kapuban a szekér (Vežimas jau prie vartų). Allegro

Hopp ide tisztán (Ei, gražuole, eikš čionai). Andantino

Csángó forgós (Suktinis). Allegro 

4. Sonatina (1950)

Allegro

Andante

Vivace

5. Allegro (1943)

 

György Ligeti. Hungarian Rock (1978)

György Ligeti. Continuum (1968)

II DALIS

György Ligeti. Etiudai fortepijonui (1985-2001) iš Pirmosios ir Antrosios knygų:    

Désordre (Sutrikimas)

Cordes à vide (Laisvos stygos)

Touches bloquées (Užblokuoti klavišai)

Fanfares (Fanfaros)

Arc-en-ciel (Vaivorykštė)

Automne à Varsovie (Varšuvos ruduo)

Galamb borong 

Fem (Metalas)

Vertige (Svaigulys)

Zauberlehrling (Burtininko mokinys)

En Suspens (Nežinioje)

Entrelacs (Ornamentas)

L’escalier du diable (Velnio laiptai)