Litvakų dailė – tai unikalus meno palikimas, kilęs iš žydų bendruomenių, gyvenusių arba turėjusių sąsają su Lietuva, Latvija ar Baltarusija. Būtent šių kūrėjų dailė išsiskyrė savo autentiškumu ir savitumu, todėl pasaulyje yra pripažinta kaip atskira meno srovė. Kartu su tradicine žydų dailės forma, litvakų bendruomenėje atsirado ir pasaulietinė kūryba, kuriai priskiriamas 19–20 a. Šiame laikotarpyje galima pastebėti stiprų modernistinių srovių įtaką, tačiau litvakų dailė išlaikė savo savitumą, kai kurios temos ir motyvai (pvz., kasdienio gyvenimo vaizdai, ypač miestų ir kaimų gyvenimas, tradiciniai žydų papročiai) dažnai atsispindėjo tiek paveiksluose, tiek skulptūrose. Nuo 19 a. vidurio litvakų tapyboje vis labiau įsigalėjo pasaulietiniai motyvai. Tuo metu žydų menininkai pradėjo kurti portretus, peizažus ir miestų gyvenimo atspindžius. Tapymas tapo ne tik religinių temų, bet ir kasdienybės vaizdų priemone. Daugelis tapytojų pradėjo fiksuoti žydų gyvenimo scenas, tokias kaip turgūs, bendruomenės šventės ir kiti kasdieniai vaizdai, kurie buvo svarbūs žydų tautos tapatybei. Parodoje eksponuojami privačių kolekcijų, garsių pasaulio litvakų tapybos, pastelės, akvarelės darbai. Šie autoriai yra ne tik pripažinti visame pasaulyje, bet yra svarbios asmenybės atstovaujančios litvakų dailės tapatybę. Šių menininkų kūryba ne tik reprezentavo litvakų dvasines ir kultūrines vertybes, bet ir padėjo išsaugoti šios bendruomenės istoriją ir atminimą. Tai kolekciniai ir itin reikšmingi kūriniai, liudijantys litvakų kūrybos svarbą čia – Lietuvoje ir ten – Svetur. Parko galerijoje (M. Valančiaus g. 6, Kaunas) veiks iki sausio 10 d.