Seserys Liepa ir Rugsėja bei jų mama fotografė Šyla gyvena savo mažame, pačių susikurtame pasaulyje, kupiname meno, keistų kostiumų ir akvariume auginamų sliekų. Paauglės turi savo kalbą, signalus, taisykles, ką galima ir ko nevalia daryti. Niekad nesiskiriančios merginos yra tikros priešingybės: Rugsėja – kovinga, nepatikli, visada pasiruošusi ginti mokykloje patyčias patiriančią Liepą – naivią, bet atvirą pasauliui ir naujoms patirtims. Kai Rugsėja nušalinama nuo pamokų, Liepa pamažu pradeda tyrinėti savo nepriklausomybės ribas. Įtampa ima augti visai šeimai išsikrausčius į seną atostogų namą Airijoje, kur Liepai teks atsakyti į klausimą – kaip toli ji pasiryžusi nueiti ir ką paaukoti tam, kad išlaikytų ypatingą savo ir sesers ryšį. Filmą režisavusios graikų-prancūzų aktorės Ariane Labed karjera prasidėjo įsimintinais vaidmenimis nejaukiuose, tamsaus humoro elementų ir absurdo persmelktuose sutuoktinio Yorgoso Lanthimoso bei Athinos Rachel Tsangari filmuose. „Rugsėja sako“ – jos režisūrinis ilgo metražo debiutas, paremtas šiuolaikiniu gotikiniu Daisy Johnson romanu „Seserys“, kuriame režisierė švelniai flirtuoja su graikų Keistosios bangos filmų tropais, tačiau kartu pasiūlo ir unikalų žvilgsnį į sudėtingą šeimos mikrokosmosą, kuriame meilė neatsiejama nuo galios žaidimų bei manipuliacijos, o už nepriklausomybę tenka sumokėti labai didelę kainą. Filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Ypatingasis žvilgsnis“. Šis filmas yra programos TYROS SIELOS dalis Šios programos filmuose pasakojama apie atvirų ir jautrių sielų žmones. Gal jie ir nepastebimi, bet tikrieji kasdienybės herojai. Juos persekioja traumuojantys karo padariniai, juos vadina „kitokiais“, tačiau būtent jie yra didieji humanistai, sugebantys pamatyti kitame kad ir krislą, bet žmogiškumo. Šiuos jautrius filmus sukūrė jauni režisieriai – tyros, kino industrijos dar nesuteptos sielos. Filmą vertė Jurga Vilė.