Gyvybinių tarpusavio saitų ir panirimo idėja aptariama remiantis italų filosofo Emanuele Coccia mintimis. „Tyrinėdamas augalų būtį, tarprūšinį mąstymą, jis išryškino vykstančius simbiotinius ir metamorfozinius procesus tarp visų egzistuojančių gyvybės rūšių.” Parodos pavadinimas simboliškai atspindi autoriaus knygoje „Augalų gyvenimas“ išsakytą panirimo idėją kaip būdą suprasti augalų būties patyrimą. Coccia siūlo jį įsivaizduoti lygindamas su apsilankymu naktiniame klube. „Savęs patyrimas šokant klube tampa it plaukimu jūroje, kurioje susisiekia kvapai, prisilietimai, garsai ir šviesa. Savęs ir aplinkos betarpiškas susietumas – gamtos mokslus provokuojantis mąstymo būdas, vengiantis kategorijų ir atveriantis naują prasmių sluoksnį” –  teigiama anotacijoje. Pastebima, kad parodoje jaunosios kartos menininkės Justė Kuliešaitė ir Marija Sučilaitė tokį santykį reflektuoja įvairiapusiškai. „…nutolsta ir priartėja, kuria ir atkuria, žvelgia su nuolankumu ir rūpesčiu.” Pastebima, kad tyrinėjamose panirimo apraiškose bei sankirtose pasitelkiamos ne tik tradicinės grafikos technikos, bet ir piešimas, tekstilė, objektai. Darbuose autorės atspindi vaikystės prisiminimus ir ritualus, šeimos santykius taip pat baimę ir galios siekimą bei gamtą ir ekologiją.