„Kai žiūriu į Romą, matau savo motiną. Taip yra nuo pat jos mirties.“ Vasaros vakaras prieš daugelį metų: miestas – tuščias, vyksta pasaulio futbolo čempionato finalas. Moteris vardu Teresė pasiekia Tibrą ir šoka į upę. Bedugnė ją praryja, o Virdžinija, jos duktė, tamsią naktį keliauja per Romą norėdama ją surasti ir išgelbėti. Mergina turi pereiti vandens gelmes, istoriją, mitus, gyvybės šviesą ir nesibaigiančias Romos nelaimes. Tik tada ji vėl pamatys savo motiną, išnyrančią iš Tibro juodumos ir skriejančią link Amor, „rūpesčio planetos“. Apsuptos vandens ir visa apimančios jos gatvės, aikštės ir fontanai primena Romos gatves, tačiau jos gatvėmis laisvai vaikštinėja gyvūnai, joje vyrauja meilė.