„Meilė, džiazas ir velnias“ – viena geriausių Juozo Grušo pjesių jaunimui. Keturi jauni pabėgėliai ir benamiai Andrius, Julius, Lukas ir Beatričė sukuria savo džiazinę grupuotę. Vaikinai kuria savo protesto ir iššūkio moralę: nieko nėra ten ir nebus nieko rytoj... viską noriu pasiimti dabar ir viską grynais... Kol nepasirodo Beatričė – naujoviškas velnias, verčiąs gerbti dorą ir nekaltybę. Trys vaikinai, kiekvienas savaip, yra veikiami Beatričės moteriško žavesio ir paeiliui išpažįsta savo jausmus jai. Beatričės tyrumas dirginančiai veikia jų vaizduotę ir veda iki pražūtingų poelgių. Žmogiškumo ir žvėriškumo grumtynės įsiliepsnoja šiame aistrų sūkuryje kaip lemtingas mirties šokis. Lyg ir norėtum tarti biblijos skelbiamus žodžius: „Atleiskite jiems, nes jie nežino ką daro“. Tačiau po Luko klausimo:        

-AR MUS SUŠAUDYS?

Ir Andriaus pribloškiančiai ramiai ištartų žodžių:

-UŽ KĄ?

LŪPAS, PROTĄ IR ŠIRDĮ SURAKINA TYLA...