„Kad išliktume atsparūs globalios kultūros įtakai, aktualu prisiminti savos kultūros šaknis, atsiremti į jas ir ieškoti naujų pateikimo formų, taip skatinant ir jaunąją kartą domėtis savo tautosaka ir kultūriniu palikimu“, – sako operos statytojai. Kamerinė opera sukurta pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“ – tai sceninis kūrinys, galintis paliesti visus paminėtus veiksnius. Modernus dramaturginis lietuvių poezijos klasiko žvilgsnis į legendą įkvėpė kūrėjų komandą dar labiau išryškinti poeto paliestas žmogiškąsias linijas. Kūrėjų tikslas – ne chrestomatinis-folklorinis ar iliustratyvus legendos atkūrimas, bet, atsirėmus į savo tautos palikimą, per muziką, balsą ir judesį pateikti temas ir problemas, suprantamas ir išgyvenamas šiandienos visuomenėse visame pasaulyje.

Pagrindinė spektaklio ašis yra tyra, besąlygiška, pasiaukojanti meilė, kuriai neleidžia skleistis netolerancija kitaip mąstantiems, segregacija visuomenėje ir opi tema tarp jaunimo – patyčios ir neapykanta. Tradicinėje visuomenėje auganti Eglė pamilsta Žilviną, kuris legendoje yra žalčių karalius. Pagal šiandienos visuomenės standartus – tai tiesiog nesuprastas, nepritampantis jaunuolis. Dviejų žmonių meilė aplinkinių netoleruojama ir smerkiama, todėl viskas baigiasi tragiška Žilvino žūtimi...