Modris Tenisonas (1945–2020) – latvių kilmės režisierius, pirmos profesionalios pantomimos trupės įkūrėjas buvusioje Sovietų Sąjungoje (1966 m.). Savo karjerą pradėjo ir išgarsėjo Lietuvoje. Triko aprengti aktorių kūnai judesiu išreiškė mintį apie bendražmogiškas, humanistines vertybes. Tokia spektaklių forma prasilenkė su tuometiniu oficioziniu meno supratimu. Jo trupės pasirodymai neatitiko nei teatro, nei šokio koncepcijos.
Akstinu uždaryti trupę tapo 1972 m. Romo Kalantos susideginimas Muzikinio teatro sodelyje. (Tuo metu kaip tik vyko Modrio Tenisono trupės spektaklis Muzikiniame teatre.) Režisierius turėjo palikti Lietuvą ir grįžti į gimtąją Rygą.
Apgaulingai atrodo, kad tuo Modrio Tenisono veikla Lietuvoje ir baigėsi. Iš tiesų jis atvykdavo į Lietuvą ir į Kauną ir stebėdavo savo buvusių mokinių – Stanislovo Rubinovo, Giedriaus Kuprevičiaus, Astos Urbanavičiūtės, įkūrusių Jaunimo muzikinę studiją, spektaklių repeticijas. Teatralai, muzikinės studijos šokėjai palaikė ryšį su Modriu Tenisonu. Pats Tenisonas spektaklių nebekūrė, tačiau gelbėjo patarimais. Tuo pat metu jis pradėjo domėtis baltiškais simboliais ir ženklais. Išstudijavęs latviškus, atvyko nagrinėti lietuviškų. Muziejuose studijavo lietuviškas tautines juostas. Sukūrė baltiškų ženklų veikimo sistemą. Į Kauną M. Tenisonas atvažiuodavo skaityti paskaitų apie baltiškus ženklus. Jau apie 2000 m. Modrio Tenisono pasekėjų ratas prasiplėtė nuo teatralų iki dailininkų, etnologų, muziejininkų, istorijos mokslininkų.
2008 m. pradėjus bendradarbiauti su latve Buto performansų atlikėja Simona Orinska, XX a. II pusėje jo puoselėti pantomimos judesiai įgavo naują formą. Jie sintezavosi su baltų juostų raštais. M. Tenisono ir S. Orinskos kartu kuriamuose performansuose ne tik išliko, bet ir sustiprėjo humanistinė idėja. 2014 m. Kijeve, bendradarbiaudami su dainininke ir atlikėja Skaidra Jančaite, menininkai surengė spektaklį „Tautos gimimas“.
Modrio Tenisono domėjimasis pantomima ir baltų ženklais – tai nėra skirtingos veiklos sritys, bet viena iš kitos išplaukiančios kryptys. Pantomimos judesio paprastumas ir minties gilumas pereina į supaprastintą baltišką ženklo formą.
Mirus Modriui Tenisonui, Rygoje liko piešinių, eskizų, baltiškų ženklų tyrimų, taip pat pantomimos vaizdo įrašų archyvas. Modrio sūnus Peteris Tenisonas, ilgą laiką dirbęs kartu su tėvu, tapo tarpininku ir Modrio Tenisono veiklos tęsėju. Taip pat šios parodos architektu, dizaineriu ir idėjos autoriumi.