Apie ką gi daugiau, jei ne apie meilę tyliai niūniuoti penktadienio vakarą? Juodkrantės vasaros lauko amfiteatre - odė moteriai ir jos pasauliui. Prancūzų legendos Etith Piaf dainos, abejingų nepaliekantis Evelinos Sašenko balsas, fortepijono ir Klaipėdos kamerinio orkestro atliekama muzika sukurs gyvą, pulsuojančią jausmų šventę šioje marių pusėje. 

Prancūzai ją vadino šimtmečio dainininke, tačiau jos muzikinė karjera, asmeninis gyvenimas iki šiol apipintas legendomis ir pažymėtas skaudžių įvykių. Sunki vaikystė, karas, mylimojo žūtis ir nenumaldomas sielvartas, malšinamas gyvenimą griaunančiais „vaistais“.  Rampų šviesoje tūnantys nematomi gyvenimo šešėliai ir neblėstantis Edith Piaf populiarumas, unikalus balso tembras traukia it magnetas, praėjus net ir šešiasdešimt metų po dainininkės mirties.

Dainininkės Evelinos Sašenko muzikinė pažintis su prancūzų kalba ir Edith Piaf dainomis prasidėjo dar mokykloje, tęsėsi „Dainų dainelėje“, o pastaraisiais metais Evelina ir Edith Piaf dainos tapo prancūziškojo „chanson“ kokybės ženklu.

„Jaučiu begalinį dėkingumą šiai moteriai,“ -  sako Evelina, pridurdama, jog pati į Edith Piaf dainas sudeda savo gyvenimo patirtis. 

Tą vakarą Juodkrantės krantinę nušvies delčia. Šis gamtovaizdis vainikuos festivalio uždarymo koncertą, jei vidurvasario debesys neatims iš mūsų tokio malonumo.