Spektaklis, įkvėptas paveikslų
Naujausio Nuepiko šokio trupės spektaklio „Niekur, bet ne čia“ centre – žmogus ir kasdienės jo transformacijos. Spektaklyje gvildenamas žmogiškosios prigimties ribotumas ir neišmatuojamas noras pažinti save bei pasaulį. Tai spektaklis apie autentiškumo, kūrybiškumo ir vidinio savęs paieškas.
Spektaklyje trupės nariai įkvėpimo semiasi iš airių tapytojo Francis Bacono drobių. Unikalia raiška garsėjęs menininkas, Antrojo Pasaulinio karo metraštininkas, savo darbuose vaizdavo sumaitotus, deformuotus žmonių kūnus, skausmo ir baimės perkreiptus veidus. Nejauki akistata su tamsiąja žmonijos puse ir dažnai tapytojo drobėse atsikartojantis „įstiklinto“ žmogaus motyvas – tampa ir spektaklio „Niekur, bet ne čia“ vedančiąja linija. Spektaklis gali būti suprantamas kaip vizualus kūrinys, kuriame siekiama kalbėti vaizdiniais ir metaforomis.