Filmo peržiūrą lydės Q&A su filmo režisiere. Tai intymus pasakojimas apie emigravimą „vidun“, autobiografinis himnas laisvei, Irano žmonių istorijos prieglobstis. Filmas, trapus tarsi mozaika, sudėtas iš pačios režisierės Farah Sharifi video medžiagos ir senovinių Super-8 kameros kadrų, kuriuos ji perka iš nepažįstamųjų, norėdama išsaugoti tautos atmintį. „Mano planeta“ režisierė vadina kadrus, kuriuose ji šoka ir dainuoja savo namuose, taip tarp keturių sienų atrasdama pasipriešinimą ir išsilaisvinimą . Jungdama praeitį ir dabartį, ji kuria alternatyvią Irano istoriją, įamžinančią tikrąją tautos dvasią. Neįkainojamas kolektyvinės ir individualios atminties archyvas, atveriantis naują žvilgsnį į „Moterys, Gyvenimas, Laisvė“ protestus. Filmą vertė Šeida Kauzonė.