Žanas Anujis (Jean Anouilh, gimęs 1910 m.) vienas žymiausių XX amžiaus prancūzų dramaturgu, rašęs absurdo dramas. Autorius geriausiai žinomas dėl savo dramaturginių įgūdžių ir akcentuoto literatūrinio meistriškumo. Ž. Anuji nutolo nuo dominuojančių šiuolaikinio teatro elementų – realizmo ir natūralizmo, pasirinkdamas daugiau meninį susirūpinimą. Spektaklis-koncertas „Orkestras“ paremtas garsiojo Žano Anujo pjese, iš naujo atveria stebuklų pasaulį, kuriame menas ir žmonių gyvenimai yra matomi teatro magijos veidrodyje. Tai vieta, kur žiūrovai, lyg žengdami į kitą realybę, gali matyti ir jausti mūsų santykių, svajonių, nusivylimų ir amžino gyvenimo prasmės ieškojimo giluminius sluoksnius. Šiame stebuklingame procese, muzika tampa ne tik tiltu tarp scenos ir žiūrovų salės, bet ir raktu į kiekvieno širdį, leidžianti išgyventi mūsų istorijas, kurios vystosi prieš mūsų pačių akis. „Orkestras” sukuria ne tik sceninį būties veidrodį, bet ir atveria duris į pasaulį, kuriame kiekvienas iš mūsų gali matyti savo paties išgyvenimų ir emocijų atspindį. Tai kelionė plona riba tarp mūsų kasdienybės realybės ir meno pasaulio, siūlanti unikalią galimybę kiekvienam iš mūsų rasti ir paliesti kažką labai asmeniško ir reikšmingo sielos gelmėje. Siužetas. Atlikdamos mažus muzikos kūrinius, orkestro damos (ir vienišas pianistas) po ramia išore atskleidžia verdančius ugnikalnius. Pavydas, apkalbos, gyrimasis ir sužlugdytos emocijos pasiekia kulminaciją, kai viena iš jų... net ima šaudyti, tačiau muzika ir toliau skamba linksmai. Pastatyme veikia 5 moterys ir 2 vyrai, kurie leidžia 1962 m. absurdo dramai rasti vietą šiandieniame teatre. Išvada. Šiltame glėbyje mes atrandame, kad menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir turi stebuklingą galią jį transformuoti, darant mūsų vidinį pasaulį turtingesniu ir ryškesniu.