Parodoje pristatomuose kūriniuose atsirandantys motyvai yra išpjaunami iš savo laikiškųjų ar lokalių kontekstų, tačiau autorė remiasi ne iškontekstinimu, bet japonų estetinėje tradicijoje taikoma kire-tsuzuki (liet. nupjautas tęstinumas) koncepcija. Kire-tsuzuki gali apibrėžti tam tikrą nutraukimo, pertrūkio, nupjovimo veiksmą, kurio metu sukuriama pirminės formos transformacija – ištraukdama istorines, kultūrines formas iš natūralios jiems aplinkos, menininkė sukuria naujus būdus interpretuoti jas šių dienų akimis, nebandydama jų įveiklinti kaip nuorodų ar kultūrinių artefaktų, bet perkomponuoti visa tai į naujas savybes turinčias visumas. Nutraukdama ankstesnes konotacijas ir interpretacijas, Paulina Domašauskaitė atlieka simbolinį jų sunaikinimo aktą, kuris tuo pačiu yra ir užtikrinantis naujas jų būties formas. Įvairių šaltinių, raiškos būdų sugretinimas, spalvos, faktūros ir turiniai, atspindi kintančias kultūrines ribas šiuolaikiniame mene ir išryškina neatsiejamas atsiskyrimo ir integracijos sąveikas. Tai leidžia apmąstyti daugiasluoksnius, šiandieninę kultūrą formuojančius žinių šaltinius.