Autorius apie parodą:
…Dėl labai stipraus gravitacijos lauko iš „paviršių [mikro / makro kosmoso]“ negali ištrūkti nei medžiaga (pvz., elementariosios dalelės), nei elektromagnetinės bangos (pvz., šviesa). Tokio erdvėlaikio kūrimas man yra begalybės sąvoką ar net reiškinys. Taigi mano abstrakcijos tiek muzikoje, tiek tapyboje, dažnu atveju yra susietos su erdvės ir laiko neigimu, kai erdvėje dingsta laikas, o laike erdvė.
…Jei turėčiau ką nors pasakyti apie savo paveikslų temą, sakyčiau, kad tai nėra interjerinis peizažas, natiurmortas ar portretas. Man menamas peizažas, natiurmortas, portretas yra paviršius – struktūra, kitas neegzistuojantis realybėje erdvėlaikis, kuris apibūdinamas kaip figūratyvus. Tai yra reflektyvus abstrakcijos modelis, abstrakcijoje reflektuojamas figūratyvumas. Šiame laike, politizuotame, socialiame laike, karo laike, begalybės sąvoka yra viską išsprendžiantis veiksnys.

…Primirštus paviršius prisimenu nuolatos. Tiek istorine prasme, tiek anti-laiko prasme. Šį kartą aliejinės pastelės pagalba popieriuje.