„Pelenė“ – legendinė Vilniaus lenkų teatro „Studija” interaktyvi pasaka grįžta į Vilniaus lenkų kultūros namų sceną.
„Pelenė“ – taip garsiausia pasaulyje pasaka apie merginos likimą, kurią skriaudė pamotė ir įseserys. Vilniaus lenkų teatro „Studija” spektaklis sujungia modernumą su klasikiniu Charleso Perrault kūrinio žavesiu. „Pelenė“ – tai klasikinė pasaka, kuri visada buvo labai populiari. Šios sėkmės paslaptis slypi visuotinėje žinutėje, kad už gerumą ir kuklumą visada atlyginama. Atskleisdama kilnų pagrindinės veikėjos požiūrį, ši pasaka padeda vaikams suprasti, kad verta būti geru, net kai nesi pirmas ir svarbiausias. Puiki muzika, gražūs kostiumai ir specialūs efektai papildo šį nuostabų reginį.
1967 metais Charles Perrault savo pasakoje atskleidžia istoriją apie nevilties kupinas įseseres, kurios ruošiasi puotai princo rūmuose. Gailestinga krikštamotė, paslaptinga fėja, stebėdama skaudžią neteisybę, panaudoja magiją ir užburia liūdnąją Pelenę, papuošdama ją spindinčia suknele bei blizgančiomis krištolo kurpaitėmis. Tačiau fėja jai paliepia prieš vidurnaktį palikti šventę. Visgi Princas susižavi ne įseserėmis, o Pelenės grožiu ir paslaptingumu. Bet skubėdama namo, Pelenė neapdairiai pameta vieną kurpaitę. Princas nusprendžia ieškoti nežinomosios mergaitės visoje karalystėje, matuodamas krištolinę kurpaitę ant kiekvienos merginos kojos, kol pagaliau jis atranda Pelenę. Ji ne tik tampa princo žmona, bet ir sukuria gerovę savo įseserėms.
Perrault pasaka baigiasi net dviem stipriais moralais. Pirmasis moko, kad gražios elgsenos dorybė, kurią krikštamotė perdavė Pelenei, yra svarbesnė už fizinį grožį. Antrasis moralas pabrėžia, kad nei fizinių, nei dvasinių savybių neužtenka siekiant geresnio likimo, jei neturime galingos krikštatėvių globos.
