Lietuviai ją vadina Pelene, anglai – Cinderella, prancūzai – Cendrillon, vokiečiai – Aschenputtel, ukrainiečiai – Popeluška, baltarusiai – Papeluška, lenkai – Kopciuška, latviai – Pelnruškyte, rusai – Zoluška ir t. t. Apie šią mergaitę kiekviena mama gali pasekti savo pasakos variantą, nes išties pasaulio folklore egzistuoja tūkstančiai „Pelenės“ istorijos variantų. 

Spektaklyje kiekvienas atras mylimiausią Pelenės variaciją, nors viskas prasidės lyg ir tradiciškai. Čia sutiksite geraširdį našlį ir jo dukrą – mielą ir malonią merginą. Deja, našlys ves įžūlią ir piktą ponią su dviem dukromis, kurios labai panašios į savo motiną. Pamotė privers savo podukrą gyventi palėpėje, miegoti lovoje ant šiaudų, dirbti sunkiausius bei nešvariausius darbus. O sėdi ji paprastai ant pelenų dėžutės prie židinio, todėl „seserys“ ją ir praminė Pelene. Bet vieną dieną ėmė dėtis tikri stebuklai, atvedę Pelenę į lemtingą puotą karaliaus rūmuose...