„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys
Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai.
Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Daugiau nei šešis šimtus P. Domšaičio kūrinių Lietuvai padovanojo JAV veikiantis Lietuvių fondas, kuris darbus įsigijo iš dailininko našlės Adelheid Armhold. Šios organizacijos ir muziejininkų pastangomis didžioji tapytojo kūrybinio palikimo dalis dabar saugoma LNDM. Nuo 2001 m. dalis darbų nuolat eksponuojami Klaipėdoje, netoli dailininko tėviškės. P. Domšaičio kūrybinis palikimas taip pat keliavo po Lietuvos bei užsienio muziejus.
Dailininkas, palikęs mums stebuklingą sapnų pasaulį
Iš Rytų Prūsijos nedidelio Kruopynų kaimo (dabar Kaliningrado sr., Gajevas) kilęs dailininkas P. Domšaitis (1880–1965 m.) – vienas garsiausių lietuvių išeivijos dailės atstovų. 1907–1910 m. Karaliaučiaus dailės akademijoje studijavo tapybą. Jo kūrybą veikė XX a. pr. Europos modernioji dailė, tuo metu šiame lauke kilusios tendencijos: Vokietijoje šalia populiarios impresionizmo krypties formavosi ir ryškėjo nauja – ekspresionizmo – srovė. Įtaką kūrybinę karjerą pradedančiam menininkui darė ir bendravimas su garsiais to meto dailininkais. Dar 1914 m. P. Domšaitis lankėsi pas tapytoją, grafiką, vieną iš ekspresionizmo pradininkų Edvardą Munchą.
P. Domšaitis Vokietijoje garsėjo kaip ekspresionistinių peizažų, biblinių kompozicijų kūrėjas. Apie dailininką daug rašė to meto kultūrinė spauda, jo darbų įsigijo Berlyno nacionalinė galerija, Karaliaučiaus, Liubeko, Štetino muziejai bei kolekcininkai. P. Domšaitis dalyvavo grupinėse parodose su garsiausiais Vokietijos dailininkais – Maxu Pechsteinu, Ottu Dixu, Ernstu Kirchneriu ir kt.
Išeivis grafikas Telesforas Valius apžvelgdamas P. Domšaičio kūrybinį palikimą teigė: „Dailininkas yra mums palikęs mitą, neįprastą, bet kartu stebuklingą sapnų pasaulį.“
Tarptautinio pripažinimo susilaukęs P. Domšaitis: „Lietuviškas kraujas nemeluoja“
1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistų partijai, pasikeitęs politikos kursas paveikė ir vietos menininkus. Modernųjį meną naujoji valdžia matė kaip nevertingą. Dailininkų modernistų, tarp jų ir P. Domšaičio, kūriniai buvo šalinami iš muziejų ekspozicijų ir perkeliami į vadinamąsias „išsigimusio meno“ (vok. Entartete Kunst) parodas. Jose buvo eksponuojami „netinkamo“ meno pavyzdžiai.
P. Domšaitis, augęs dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – aplinkoje, pasižymėjęs tarptautinėje arenoje, visada pabrėždavo savo kilmę: „Lietuviškas kraujas nemeluoja, lygiai kaip mano paveikslai. Jie tikrai lietuviški.“ Dar 1920 m. dailininkui Kaune buvo suteiktas Lietuvos Respublikos pasas, o apie 1938 m. jis kūrinius pradėjo pasirašyti sulietuvinta pavarde – „Domsaitis“.
Pokario Austrijoje sutikęs išeivius lietuvių dailininkus, tarptautinėse karo pabėgėlių kūrybos parodose pirmą kartą dalyvavo kaip lietuvių menininkas. Čia užsimezgę ryšiai su išeivija nenutrūko visą gyvenimą. 1949 m. P. Domšaitis su žmona Adelheid Armhold išvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Apsigyvenęs Keiptaune, pasinėrė į kūrybą ir greitai įsiliejo į vietos kultūrinį gyvenimą: rengė personalines parodas, atstovavo šaliai San Paulo bienalėje, 1964 m. laimėjo Pietų Afrikos Respublikos premiją „Garsūs ir perspektyvūs dailininkai“ (Artistis of Fame and Promise).
Prano Domšaičio galerija kviečia lankytojus į kelionę
„Dailininkas Pranas Domšaitis yra sakęs, kad jis „visada kelyje“ – tiek nuolat keičiant gyvenimo vietą, tiek kūrybiniuose ieškojimuose. Man, kaip kuratorei, Domšaičio nuolatinės ekspozicijos atnaujinimo projektas taip pat buvo kelionė – tiek gilinantis į tapytojo biografiją, tiek rinkinyje esančių kūrinių atrankos aspektu. Tad visus kviečiu į kelionę – aplankyti atnaujintą ekspoziciją, susipažinti su tapytojo kūryba ir pažinti Domšaitį, kuris buvo itin spalvinga ir kūrybai atsidavusi asmenybė“, – sako parodos kuratorė dr. Aušra Trakšelytė.
Atnaujintoje Prano Domšaičio galerijos nuolatinėje parodoje lankytojai galės išvysti ankstyvuosius dailininko darbus: Pamario, Bavarijos, Austrijos, Pietų šalių peizažus, spalvingas gėlių kompozicijas, natiurmortus, įvairių tautų žmonių portretus, jų gyvenamosios kasdienybės vaizdus, taip pat viduramžiška mistika dvelkiančius biblinius siužetus bei vidine jėga pulsuojančius brandžiausius vėlyvosios kūrybos darbus.
Kviečiame į naujosios išsiplėtusios ekspozicijos erdves, kur Jūsų, kaip rašė pats P. Domšaitis, laukia „magiškas realybės atsivėrimas“.
