Prancūzų elektroninės muzikos įžymybė Franck Vigroux pasirodys Vilniuje: naujas audiovizualinis kūrinys pasižymi neeiliniu intensyvumu
Originaliais audiovizualiniais pasirodymais stebinantis ir lietuvių publikai jau puikiai pažįstamas prancūzų elektroninės muzikos meistras Franck Vigroux koncertuos Vilniuje. Kartu su kūrybiniu bendražygiu, videomenininku Antoine‘u Schmittu jis surengs intensyvų audiovizualinį pasirodymą „ATOTAL“. Šis meninis projektas siekia rekonstruoti metodus, kuriuos totalitariniai režimai naudoja kritiniam mąstymui ir valiai slopinti – bombarduoja pasikartojančiais garsais ir siunčia pasąmonines žinutes, o galiausiai pažeidžia savo paties sistemą ir pasiūlo gelbėjantį ištrūkimą. Įspūdingas pasirodymas rengiamas spalio 26 d. šiuolaikinės kultūros erdvėje „Kablys+Kultūra“.
Franck Vigroux – elektroninės muzikos ir eksperimentinio audiovizualinio meno kūrėjas bei atlikėjas, pradėjęs savo veiklą 2002 m. Prancūzų muzikantas – įvairiapusis menininkas, kurio kūryboje susitinka elektroakustinė, eksperimentinė elektroninė muzika, improvizacija, avangardinis rokas, kompozicijos šiuolaikinės muzikos ansambliams, radijo kūriniai, muzika teatrui ir kiti žanrai. F. Vigroux meistriškai valdo ne tik elektroniką – savo muzikinę veiklą jis pradėjo kaip gitaristas.
Visgi menininkas nuo gitaros pamažu tolo ir pasinėrė į gyvos elektronikos ir elektroakustinę kūrybą. F. Vigroux kuria koncepcinius albumus, kuriuose susijungia muzika ir istorinės bei filosofinės nuorodos. Jo muziką charakterizuoja tektoninės įtampos, ritmai, elektroninės faktūros ir itin savitas požiūris į garsinius tyrinėjimus. Pripažįstama, kad F. Vigroux unikalumas didžiąja dalimi slypi jo kūrybos būde, integruojant naująsias medijas ir scenos meną. „Esu kilęs iš darbininkų šeimos, jaunystėje dirbau statybininku. Kai pradėjau kurti scenos menų sferoje, dirbti su teatro režisieriais ir choreografais, iškart pamačiau, kad mano muzika galėtų susijungti su šiomis skirtingomis terpėmis. Beje, savęs niekada nelaikiau talentingu muzikantu – tačiau pakankamai gabiu sukurti takelį, kuris derėtų su kitomis meno formomis“, – menų žurnalui „STIRworld“ yra pasakojęs F. Vigroux.
Dabar jis rengia išskirtinius tarpdisciplininius pasirodymus ir audiovizualinius koncertus bei bendradarbiauja su tokiais vizualiaisiais menininkais kaip Antoine'as Schmittas ir Kurtas d'Haeseleeris. Menininkas produktyviai kuria tiek solo, tiek bendruose projektuose su Mika Vainio, Elliottu Sharpu, Zeena Parkins, Reinholdu Friedlu ir jo vadovaujamu naujosios muzikos ansambliu „Zeitkratzer“, šiuolaikinės muzikos ansambliu „Ars Nova“ bei daugeliu kitų atlikėjų. F. Vigroux įrašus yra išleidusios leidybos kompanijos „DAC Records“, „Leaf“, „Cosmo Rhythmatic“, „Monotype“, „Radio France“, „Erototox“, „Aesthetical“. Kūrėjas yra pasirodęs garsiuose festivaliuose: „Mutek“, „CTM“, „Gray Area“, „Cervantino“, „Common Ground“, „Cascades“, surengęs pasirodymus Berlyno „Berghain“, Paryžiaus filharmonijoje, Pompidou centre ir kt.
Šalia elektronikos, ypač svarbi F. Vigroux kūrybos sritis yra teatras. Menininkas ne tik kuria muziką spektakliams, bet ir pats juos stato. Kaip teatro kūrėjas jis jau yra gerai pažįstamas Lietuvos publikai – 2021 m. Tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ buvo rodomas šio kūrėjo spektaklis „Flesh“. Šis F. Vigroux darbas puikiai atspindi kūrėjo tarpdisciplininius polinkius: „Flesh“ balansavo tarp elektroninės operos ir audiovizualinio meno, kartu buvo šokio ir judesio performansas-judantis paveikslas. Iš viso menininkas yra sukūręs 9 spektaklius, su kuriais gastroliuoja po visą pasaulį. Pirmą kartą Lietuvos publika su F. Vigroux kūryba susipažino 2019 m. Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“, kuomet jo originalus audiovizualinis pasirodymas „Chronostasis“ sulaukė entuziastingos žiūrovų reakcijos ir puikių įvertinimų.
F. Vigroux itin dažnai kartu dirba su vizualiųjų instaliacijų menininku Antoine Schmittu, kuris dar būdamas 16-os savarankiškai išmoko programuoti, o baigęs studijas gilinosi į dirbtinį intelektą, žmogaus ir mašinos sąveikas bei kurį laiką dirbo Silicio slėnyje kartu su garsiuoju „Apple“ įkūrėju Steve'u Jobsu. Todėl nenuostabu, kad ir savo meninėje kūryboje A. Schmittas esminiu elementu laiko programą – šiuolaikinę meno medžiagą, anot jo, pajėgią aktyviai tyrinėti dinamiškas žmogiškosios prigimties ir tikrovės prigimties sąveikas.