„Gyveno kartą diedas ir boba. Augino jie pupas...“
Ar tai pasaka, ar ne, tikrovė ar sapnas, jaunystė ar senatvė – spręskite patys. Bet tai tikrų tikriausia istorija apie draugystę, pavydą, mirtį ir gyvenimą, netektis ir atradimus, apie nesenstančias vertybes ir, žinoma, apie amžiną meilę. Per juoko prizmę. Nes tik mokant pasijuokti iš savęs paties galima būti atviru ir teisingu sau ir savo artimiesiems.
„Pabėrė jie pupas. Rinko rinko, o viena po lova pasirito ir... sudygo"
