Tai istorija apie meilų, baltą Avinuką, kuris labai mylėjo savo mamą. Avelei susirgus, Avinukas randa savyje drąsos keliauti ieškodamas būdų jai padėti. Keliaudamas labai žaviai niūniuoja: "...pusantros saujos, pusantros". 

Baltas Avinukas, įkūnijantis vaiko gėrio, šviesos ir naivumo grožį, keliaudamas sutinka gyvūnus. Šie, Avinukui nė nesupratus, apdovanoja jį gyvenimo patirtimi ir išmintimi: kaip palinkėti gausaus derliaus, pasveikinti džiugios šventės proga ar užjausti, ištikus nelaimei.