Muziejuje pirmąkart eksponuojama 1936–1940 m. Kretingos apskrities Palangos miesto Burmistro nutarimų knyga, kuri padeda atskleisti platesnį XX a. 4 dešimtmečio Palangos kurorto gyvenimo kontekstą. Palanga, XIX a. viduryje pradėjusi vystytis kaip privati grafų Tiškevičių vasarvietė aristokratų šeimoms, tarpukario Lietuvoje siekė plėtotis kaip modernus vakarietiškas kurortas, teikiantis poilsio ir pramogų paslaugas pasiturintiems poilsiautojams iš Lietuvos ir kitų šalių. 1932 m. priėmus Kurortų įstatymą, Lietuvoje kurortai pradeda veikti de jure: jiems suteikiamas kurorto statusas, įteisinamas pagalvės mokestis, keliami higienos ir kokybės reikalavimai. Nors valstybė prioritetą teikė sveikatinimo paslaugoms kurortuose, tačiau atliepiant modernėjančios visuomenės rekreacijos poreikius Palangai suteiktas poilsio pramogų kurorto statusas. Lietuvoje tuo metu buvo du svarbiausi kurortai: Birštonas – sveikatingumo kurortas ir Palanga – pramogų kurortas. Tačiau Palanga neapsiribojo pramogų kultūra – ji orientavosi ir į profilaktinę mediciną. Tais pačiais 1932 metais Palangai suteiktas antraeilio miesto statusas – tuomet atskirtos valsčiaus ir miesto savivaldos, o metų pabaigoje surengti pirmieji rinkimai į miesto tarybą. Rinkimuose dalyvavęs Jonas Šliūpas 1933 m. tarybos buvo išrinktas pirmuoju Palangos miesto burmistru. Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) veiks iki 2024 m. kovo 3 d.