Naujosios dailininko R. Plungės sukurtos drobės yra lyg ir pažįstamos, bet it visiškai kitokios. Jos paženklintos ypač drąsiu ir ekspresyviu potėpiu, kontrastuojančiu koloritu, akivaizdžiu ir ypatingu dažo sluoksniavimu, minimaliu bei įtaigiu koliažo ir piešinio įterpimu. Plungės paveikslų kompozicija yra tokia, kad ją galima pavadinti spontaniškai įvykusio tapymo akto nuosekliu pėdsakų registru. Abstrakčiuose (at)vaizduose egzistuoja tai, ką galima vadinti autoriaus asmeninės realybės atspindžiu, keliančiu daugybę klausimų apie personalinę mitologiją. Tapyboje tarsi persismelkia regimi (regėti) motyvai, peizažų kaita, filosofiniai apmąstymai. Taip forma ir turinys intencionaliai ir asociatyviai susisiekia vienas su kitu. Tapyba (regis akimirksniu) įgauna tiek jutiminę, tiek intelektualią reikšmę. Nors R. Plungės tapyba ir yra abstrakti, tačiau ji nėra paženklinta lengvabūdiškumu. Ją perskaityti reikia nemažai intelektualių pastangų. Vientisi kūrinių ciklai formuoja tam tikrą struktūrinės sistemos užuominą. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) veiks iki vasario 16 d.
