„Naras“ – tai asmeninė tapybos paroda, kviečianti pažvelgti į kasdienes, tarpribines žmogaus būsenas. Tai bandomasis šuolis į savojo vidaus ir išorinės apsupties santykio pradmenį, ieškant išgryninto savęs pajautimo, bei aplinkos, daiktų supaprastinimo. Susitelkiama į kasdieniškumo ir savistabos principus. Parodoje sujungiami skirtingi gyvenimo erdvėlaikiai, įterpiami vaikystės prisiminimai, išgalvojami vietos ir veiksmo siužetai. Laipsniškai nyrantis nuo sąmonės triukšmo kranto iki begarsio pasąmonės dugno terra nullius erdvėje, atsiveria dar vienas menininko amplua – NARAS. Paklausta apie parodos idėją, S. Klivytė pasakojo, kad ji gimė dėl pačios jos būdo ir žvilgsnio į gyvenimą bei brandos metų, praleistų pas senelius kaime. „Ramioje, sulėtintoje kasdienybėje, gamtos apsuptyje susikūriau sau prabangą, gal net ir žaidimą apie tai, kaip pažinti pasaulį savomis akimis. Kartais prisigalvodavau nebūtų istorijų apie agrastą, atsigulusi žolėje stebėdavau saulės zuikių drebėjimą braškių lapuose, turėjau priešą vorą malkinėje. Dėl to pavadinimas „Naras“ (neriantis, keičiantis buvimo vietą, judantis, siekiantis kažko, bet kartu ir nešamas srovės) sujungia skirtingus gyvenimo erdvėlaikius, vaiko ir suaugusiojo nuotykius, būtas, išgalvotas ir esamas kasdienybės apraiškas, jausmines būsenas, galiausiai patį savistabos procesą“, – pasakojo menininkė.