Audio spektaklis * Dialogas: dokumentiniai nuteistųjų iki gyvos galvos ir aukų artimųjų liudijimai.
Žiūrovai į spektaklį įleidžiami nuo 14 metų.
Mūsų tikslas – tirti, ar yra įmanomas dialogas tarp visuomenės ir atstumtųjų. Ar mums įmanoma kalbėtis? – sako viena ryškiausių jaunosios kartos režisierių Kamilė Gudmonaitė. Ji kartu su dramaturge Tekle Kavtaradze naują spektaklį sukūrė tyrinėdamos kalinių gyvenimus. Abi menininkės metus rezidavo Jaunimo teatre tam, kad pasirengtų įgyvendinti savo projektą. Jos lankėsi Lukiškių kalėjime ir susitikinėjo su nuteistaisiais iki gyvos galvos.
Kamilė Gudmonaitė: Iš pradžių norėjau tiesiog sukurti spektaklį, bendraudama su kaliniais. Tada neturėjau konkrečios idėjos. Prie kūrybinio proceso pakviečiau prisijungti Teklę Kavtaradzę, ir mes pradėjome gilintis, konkretizuoti, kas tose temose mums yra įdomu. Nusprendėme, kad mums įdomi kaltės ir kaltinimo tema. Pavyzdžiui, po #metoo judėjimo pastebiu, kaip visuomenė reaguoja ir iš karto teisia. Suprantu, kad tai lemia dialogo trūkumas, neįsigilinimas į konkrečias situacijas – tiesiog teisimas neturint jokių argumentų. Kaliniai yra sudėtingesnėje teisiamųjų situacijoje. Jie – atstumtieji, visiškai nurašyti žmonės. O kiti tiesiog nori pamiršti, kad apskritai egzistuoja. Mums įdomu, koks yra kaltinamųjų santykis su jiems mestais kaltinimais ir koks yra jų pačių santykis su padarytu nusikaltimu. Kaip jie jaučia, išgyvena kaltę? Ir kas apskritai jiems yra kaltė? Ar mes galime kalbėtis?
Teklė Kavtaradze: Bendraudama su kaliniais, stengiuosi suprasti, kas jiems yra išgyvenimo būdas, kur jie atranda prasmę, kad galėtų ištverti. Žmogus padarė nusikaltimą, jis uždarytas, baudžiamas. Bet ką ta bausmė reiškia? Atrodo, kad viduje turime patys peržengti tą slenkstį. O tai yra labai sunku. Bet jei žmogus padarė nusikaltimą, ar tai reiškia, kad jis tiesiog iš prigimties yra blogas? Ką galime ir norime padaryti vardan to, kad kiekvienas iš jų galėtų taisytis? Ar turime savyje vilties ir tikėjimo, kad nuteistasis gali pasitaisyti ir kad apskritai verta ką nors daryti siekiant, kad jis pasikeistų? Akivaizdu, kad, jeigu jie turėtų galimybę bendrauti, turėtų žmogišką ryšį, jų kalėjimo ir likusio gyvenimo kokybė taptų kitokia. O kartu keistųsi ir mūsų suvokimas apie nuteistuosius. Paprasčiausia žmogiško santykio galimybė galėtų padaryti didžiulius dalykus.
