„ – Kol kiti instagram`e didžiuojasi tobula diena, aš guliu ir raudu. Po pusdienio prisiverčiu atsikelti. Pasidažau. Pasipuošiu. Įjungiu kamerą ir vaidinu tobulą. Tada einu į dušą. Paleidžiu karštą vandenį ir stoviu po juo, kol kūnas įkaista iki tamsaus raudonio. Pajuntu skausmą. Jis malonus. Tarsi įrodymas, kad dar gyvenu.
– Pravirksti?
– Juk stiprios mergaitės du kartus per dieną neverkia, tiesa? “
Monospektaklis „SEEN“ – apie valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau. Jis sukurtas pagal tikras trijų merginų istorijas, kurios suplaukia į vieną Ūlos patirtį, kuria mergina nusprendžia pasidalinti su savo sekėjais, sukviesdama juos į atvirą, aštrų ir tuo pat (netikėtai net jai pačiai) jautrų vlogo filmavimą, tapusį stipria išpažinti. Už visas pasaulio Ūlas. Visoms pasaulio Ūloms.
Nūdienoje, kuomet aplink mus tiek daug sėkmės istorijų, nuostabių, išblizgintų insta gyvenimų, vienądien nuskamba: sveiki, šiandien Jums papasakosiu savo nesėkmės istoriją.“ Ir išties tai labiau ne spektaklis, o išpažintis perteikiama muzika, judesiu, gyvu vokalu ir nesuvaidintu pasakojimu apie Ūlas, kurios trokšdamos kitų meilės ir pripažinimo, praranda pagrindinį turtą – save. Praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, kai nespėjęs nubusti jautiesi blogesnis nei vakar, o baimė ir kaltė lošia pokerį iš to: ar žengsi lemiamą joms palankų žingsnį, ar dar šiek tiek palūkėsi.
„Jeigu Tavo didžiąją dalį dienos užima mintis apie maistą, mes turime susitikti.
Jeigu Tavo artimo didžiąją dalį dienos užima kalorijų skaičiavimas, mes turime susitikti.
Jeigu lėkštėje matai ne maistą, o kalorijas, mes turime susitikti.
Jeigu nuolat girdi (iš savęs ar kitų), kad esi nepakankama, jeigu nuolat jautiesi per didelė, per liesa, PER – mes turime susitikti.
Jeigu nuo pat vaikystės ar paauglystės girdėjai daug liepiamosios nuosakos ir jutai didžiulę kontrolę, jeigu nemeilė sau Tau daugiau nei artima, jeigu po valgio jauti kaltę, jeigu jauti, kad gyveni du gyvenimus: tikrąjį ir tą, kurį matome socialiniuose tinkluose, o tikrasis kelia baimę ir liūdesį, mes turime susitikti.
Jeigu nuolat girdi, kad neatitinki kažkokių standartų, jeigu kažkas iš tavo artimų nuolat girdi: ė, lenta! Banginis, strorakaulė, storašiknė kiaulė, didžpapė, skuzdaveidė, ne boba, o traktorius, boba su kiaušais, stielka, gimusi su kamuoliu tarp kojų, vaikščiojantis lavonas, kas tave tokia pagimdė? MES TURIME SUSITIKTI.
Jeigu Tavo draugė, mama, sesuo ar močiutė eina maudytis ežere naktimis ne dėl to, kad joms naktinis pasiplaukiojimas yra vienas didžiausių malonumų, o vien dėl to, kad jų niekas nepamatytų su maudymosi kostiumėliu, nes gėda, mes turime susitikti.
Ir jeigu jauti gėdą, kai Tau kas nors nuoširdžiai pasako: esi nuostabi! MES TURIME SUSITIKTI!
Kažkas pasakė: gyvensim tūkstančius myliu. Tai ir kyla klausimas: nuo kada pradėsim skaičiuoti?
Po spektaklio kviečiame pasilikti diskusijoje.
