PROGRAMA
Giovanni L. dell’ Arpa (1530–1602) – Villanella ch’all’acqua vai
Giovanni G. Kapsberger (1580–1561) – Avre vagh‘aure
Giovanni Stefani (?–1626) – Amante felice
Andrea Antico (ca. 1480–1538) – Non piu morte al mio morire
Giovanni da Nola (1510–1592) – Fuggit ‘Amore
Giovanni Bassano (1561–1617) – Oncques amour
Anonimo detto „Sbruffapappa” XVI a – Vurria ca fosse ciaola. Improvizacija itališkos lopšinės tema
Anonimas (1537, Napoli) – Madonna tu mi fai lo scorrucciato
Stefano Landi (1587–1639) – Canta la Cicaletta
Giovanni G. Kapsberger (1580–1651) – Già risi
Andrea Falconieri (1585–1656) – Soave Melodia
Giovanni Stefani (?–1626) – Partenza
Si le femmene portassero la spauda Tre donne belle
Andrea Antico (ca. 1480–1538) – Cantai mentre nel core
Anonimas XVII a. Si le femmene portassero la spauda
Giovanni L. Primavera (1540–1585) – Tre donne belle
Andrea Falconieri (1585–1656) – E viver e morir
„Stebuklas, kai vienu metu gali išgyventi ir mirtį ir gyvenimą, ir nežinau aš pats ar gyvas, ar miręs, bet žinau, kad jums esu…” (G. Stefani „Amante felice”, 1621 m.)
Ansamblis „Chiaroscuro” pristato pasaulietinės dainos – vilanelos (it. villanella, arba canzone villanesca) žanrą. 1537–ieji metai žymi šio žanro pradžią muzikos istorijoje, kai Johannes de Colonia išleido pirmąjį neapolietiškų dainų rinkinį „Canzone villanesca alla napolitana”, kuriame užrašytos 15 poemų neapoliečių dialektu. Neapolyje gyvenę ir kūrę poetai – muzikai buvo paveikti labai turtingos kasdieninės sakytinės ir dainavimo tradicijos, kurią praturtinę literatūros ir muzikos madomis, sukūrė vilanelos žanrą, tiesiogiai reiškiantį „kaimo”, paprastą, kasdieninę dainą. Ankstyvosios vilanelos dažniausiai aptinkamos tik literatūriniuose šaltiniuose be išrašytų melodijų.
Reikšmingiausios natų publikacijos mus pasiekia dviem etapais. Pirmuoju – dažniausiai iki trijų balsų – Venecijoje išleistų vilanelų rinkiniai Neapolio ir Italijos pietų kompozitorių (Giovane da Nola, Thomaso di Maio, Vincenzo Fontana, Leonardo Primavera, Leonardo dell’Arpa, Massimo Troiano ir kt.). Antruoju – vilanelos keturiems balsams sukurtos ne italų kompozitorių (Adriano Willaerto, Luca Marenzio, Adriano Banchieri, Orlando di Lasso ir kt.). XVII amžiuje vilanelų žanras paplinta ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje, įtakodamas ir kitas muzikines formas–žanrus, tarp jų madrigalą, bei poetinį, žodį iškeliatį recitarcantaredainavimo stilių barokinėje operoje.
Vilanelų poetinio teksto šerdis – meilės tema bei ją supančios žmogiškosios emocijos: nostalgija, džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir atleidimas. Klausytojas kviečiamas pasinerti į neapoliečių ir italų dainų grožio ištakas – skirtingų kompozitorių sukurtas XVI–XVII a. vilanelas.
