Piešiniuose tapytojos kūrybos gerbėjai atpažins ir biblinius motyvus iš paveikslų, kur šventieji atrodo kaip praeiviai ir atvirkščiai. Kita parodos dalis atskleis ieškojimo laisvės grožį – čia stora tušo linija supasi tarp peizažo ir abstrakcijos, keliais pieštuko brūkšniais fiksuojamas tolimos šalies įspūdis, spalvota pastele kuriamas akmens portretas arba ant šiugždančio popieriaus iš dėmių tiesiog akyse randasi susimąsčiusios galvos. Ko gero, daugeliui įsimins 10-ojo deš. veikėjo – budėtojo prie Vilniaus senamiesčio užtvaro – kafkiška figūra ir didžiulės akys (Lietaus žmogus, 1990–1992). Įvairi plastinė raiška, netikėtumai tik patvirtina, kad popieriaus lape gali atsitikti bet kas, o piešinio stebėjimas visada intriguoja dėl atsiveriančio mąstymo ir matymo potencialo, todėl tokia paroda tampa nuotykiu ne tik žiūrovams, bet ir rengėjams. Ypač kai aprėpiamas ilgesnis kūrybos laikotarpis, šiuo atveju – keli dešimtmečiai. Datuotų ir datas pametusių serijų piešiniai liudija įžvalgos, prasmės laukimą. Galbūt tapytojai piešimas ne tik padeda lavinti ranką, žadinti vaizduotę, bet tampa ir budrumo, priesako „budėkite“ (Mk13, 33–37) forma. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius) veiks iki rugsėjo 28 d.