2015 m. parašyta „Skulptūra“ yra naujausia populiaraus vokiečių autoriaus Mariuso von Mayenburgo pjesė. Spektaklio epicentre – pasiturinti, standartinė europiečių šeima, kurios vidutiniškas ir ramus gyvenimas sutrikdomas, kai šeimoje pasirodo valytoja Džesika. Ji netikėtai išbalansuoja nusistovėjusius santykius ir netgi tampa ciniško menininko Haulupos „mūza“. Pjesėje išorinių įvykių nėra daug, tačiau veiksmas rutuliojasi labai dramatiškai, nuobodžiauti neleidžia šmaikštūs, lengva ironija ir humoru paženklinti veikėjų dialogai. Spektaklyje scena po scenos tarp žmonos Ulrikės, vyro Michaelio ir jų sūnaus Vincento veriasi vis gilesnė dvasinė tuštuma. Realistiška ir logiška nata prasidėjęs spektaklio pasakojimas palaipsniui įgauna keistai iškreiptą ir iracionalų pavidalą...
Pagrindinė dramos „žinutė“ tarsi įkūnijama šeimos draugo Haulupos sumanytoje ciniškoje meninėje instaliacijoje „Socialinė skulptūra“. Jos idėja tokia – maisto atliekos yra svaidomas mašinos, o visas instaliacijos lankymo valandas jas valo emigrantė valytoja iš „trečiosios šalies“ – Džesika. Kas tai – menas ar žmonių išnaudojamas ir kuo ši instaliacija skiriasi nuo dažno emigranto tikrovės? Pasak režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus, spektaklis kelia klausimus, kodėl mes linkę bėgti nuo tikrovės ir tiesos? Kiek vakarietiškame mąstyme tebėra gajos, nors ir visaip maskuojamos, klasinio, seksistinio ir rasistinio mąstymo liekanos?
